Blakės
| Hemiptera | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Juostelinė blakė (Graphosoma lineatum) |
||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
||||||||||||
| Pobūriai | ||||||||||||
|
Blakės (lot. Hemiptera, vok. Schnabelkerfe) – vabzdžių (Insecta) būrys. Sistematika gana paini, todėl pasaulyje nurodoma esant 40-80 tūkst. rūšių. Lietuvoje yra apie 350 rūšių. Kūno ilgis labai įvairus – nuo 0,7 mm iki 120 mm.
Turinys |
[taisyti] Sandara
Nuo kitų vabzdžių būrių kai kurios blakės (Heteroptera pobūrio) skiriasi savotiška savo sparnų sandara. Jos turi 2 poras sparnų, kurie ramybės būsenoje glaudžiai sudėti ir iš viršaus dengia pilvelį. Priekinių sparnų, kurie vadinami antsparniais, pamatas yra standus, odiškas, nepermatomas, o viršūnė plėvelinė, plona ir permatoma. Todėl blakės dar kitaip vadinamos puskietasparniais. Antsparnių standus pamatas savo ruožtu vagutėmis ar siūlėmis suskirstytas į 2-4 dalis. Gana dažnai sparnai yra sutrumpėję, o kartais jų visai nėra (pavyzdžiui, patalinė blakė). Blakės turi duriamuosius-siurbiamuosius burnos organus, kuriuos sudaro ištįsęs ilgas nariuotas straublelis – tai susisukusi į vamzdelį apatinė lūpa su 2 poromis stiletų (apatinis ir viršutinis žandikauliai). Straublelį sudaro 4 nareliai. Ramybės būsenoje būna prigludęs prie krūtinės apačios.
Antenos (ūsai) sudaryti iš 4 ar 5 narelių, kartais tik iš 1-3 narelių.
Kai kurios rūšys nemaloniai dvokia. Šis kvapas priklauso nuo tam tikro skysčio, kurį gamina krūtinės apačioje esančios liaukos (lervų – pilvelyje). Sutrikdytos blakės išskiria aitraus kvapo skystį, kurio sudėtyje yra cianido junginių. Šio kvapo pagalba ginamasi nuo priešų, kai kurių rūšių patelės kvapo pagalba vilioja patinėlius. Pušinė žieviablakė (Aradus cinnamomeus) sutrinta kvepia cinamonu.
Blakių metamorfozė nepilna – nėra lėliukės stadijos, o iš kiaušinėlio išsiritusios lervos iškart yra panašios į suaugusius individus.
[taisyti] Gyvenimo būdas
Gyvenimo būdas ir vieta labai įvairūs. Didžioji dalis blakių gyvena sausumoje, nors kai kurios rūšys gyvena vandenyje ar ant vandens paviršiaus, pvz., vandeniniai čiuožikai (Gerridae, Hydrometridae ir kt.). Vandens blakės plaukioja vandenyje, ropoja dugnu, bet kvėpuoja oru (tik Aphelocheiridae šeimos atstovai kvėpuoja vandenyje ištirpusiu deguonimi). Jos turi ilgus kvėpuojamuosius vamzdelius, kurie yra pilvelio gale. Įkvėpdamos orą juos iškiša į vandens paviršių. Dėl to sakoma, kad šios blakės kvėpuoja „užpakaliu“ (Pilkoji skorpionblakė (Nepa cinerea)). Vandeniniai čiuožikai (jų kūno apačia apaugusi nešlampančiais sidabriniais pūkeliais) čiuožia upių ir ežerų vandens paviršiumi, ir tik vieninteliai Halobates šeimos atstovai gyvena jūrų ir vandenynų vandens paviršiuje (Lietuvoje nėra).
[taisyti] Mityba
Dauguma sausumos blakių maitinasi augalų (dažniausiai ūglių) ir sėklų sultimis. Dalis sausumos blakių, beveik visos vandeninės blakės, visi čiuožikai yra plėšrūnai – maitinasi kitais vabzdžiai, jų lervomis ir kiaušinėliais. Yra blakių, kurių maitinimosi būdas mišrus (Corixidae šeimos atstovai maitinasi tiek smulkiais bestuburiais, tiek vandens augalais). Kai kurios vandeninės blakės (pvz., Nugarplaukos) maitinasi žuvų ikrais ir mailiumi, tokiu būdų kenkdami žuvininkystei. Parazitinės blakės (patalinė blakė) parazituoja ne tik žmones, bet ir paukščius, šikšnosparnius. Polyctenidae šeimos atstovai parazituoja tropikų šikšnosparnius. Kai kurios plėšriųjų blakių rūšys (Triatoma, Rhodnius), gyvenančios Centrinėje ir Pietų Amerikoje, siurbia žinduolių, taip pat ir žmogaus, kraują.
Daugelis sausumos blakių kenkia žemės ūkiui. Augalų ir jų sėklų sulčių „išsiurbimas“ sulėtina augalų vystymąsi, sėklų daigumą. Varpiniams augalams labiausiai kenkia Eurygaster integriceps, Aelia, Notostira ir Trigonotylus genties blakės, runkeliams – Poeciloscytus genties blakės, daržovėms – Eurydema gentis. Be paminėtų blakių, daug bėdos pridaro Lygus, Dolycoris, Carpocoris genčių atstovai. Kai kurios blakės perneša augalų virusines ligas.
Dauguma plėšriųjų blakių yra naudingos – jos naikina žemės ir miškų ūkiui kenksmingus amarus, erkes, vikšrus, vabalų lervas.
[taisyti] Lietuvoje
Lietuvoje randamų blakių pagrindinės šeimos:
- Skydblakės (Pentatomidae). Augalėdės. Ant skėtinių augalų dažnai aptinkama juostelinė skydblakė (Graphosoma lineatum).
- Žieviablakės (Aradidae). Dauguma gyvena po medžių žievės atplaišomis ir kempininiuose grybuose.
- Raudonblakės (Pyrrhocoridae). Lietuvoje dažna – blakė kareivėlis (Pyrrhocoris apterus).
- Plėšriablakės (Reduviidae). Gana stambios plėšrios blakės, kurios užpuola kitus vabzdžius, straubleliu įdurdamos nužudo juos ir iščiulpia.
- Parazitinės blakės (Cimicidae). Tai kraujasiurbiai parazitai: patalinė blakė, paukščių, gyvūnų blakės.
- Žolblakės (sin. žolinės blakės) (Miridae). Šeimoje yra daug žemės ūkio kultūrų kenkėjų. Augalėdės.
- Vandeniniai čiuožikai (Gerridae). Šeimai priklauso grobuoniškos blakės, gyvenančios vandens paviršiuje (Balinis čiuožikas (Gerris paludum)).
- Skorpionblakės (Nepidae). Grobuoniškos vandens blakės.
- Nugarplaukos (Notonectidae). Grobuoniškos, plaukioja labai greitai, nugara į apačią (Paprastoji nugarplauka (Notonecta glauca)).
