Blakės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Heteroptera
Juostelinė skydblakė (Graphosoma lineatum)
Juostelinė skydblakė (Graphosoma lineatum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Potipis: Šešiakojai
( Hexapoda)
Klasė: Vabzdžiai
( Insecta)
Poklasis: Sparnuotieji
( Pterygota)
Būrys: Straubliuočiai
( Hemiptera)
Pobūris: Blakės
( Heteroptera)

Blakės (Heteroptera) – straubliuočių būrio (Hemiptera) pobūris. Sistematika gana paini, todėl pasaulyje nurodoma esant 40-80 tūkst. rūšių. Lietuvoje šiuo metu yra rastos 363 rūšys.[1] [2] [3] Kūno ilgis labai įvairus – nuo 0,7 mm iki 120 mm.

Sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo kitų vabzdžių būrių blakės skiriasi savotiška savo sparnų sandara. Jos turi 2 poras sparnų, kurie ramybės būsenoje glaudžiai sudėti ir iš viršaus dengia pilvelį. Priekinių sparnų, kurie vadinami antsparniais, pamatas yra standus, odiškas, nepermatomas, o viršūnė plėvelinė, plona ir permatoma. Todėl blakės dar kitaip vadinamos puskietasparniais. Antsparnių standus pamatas savo ruožtu vagutėmis ar siūlėmis suskirstytas į 2-4 dalis. Gana dažnai sparnai yra sutrumpėję, o kartais jų visai nėra (pavyzdžiui, patalinė blakė). Blakės turi duriamuosius-siurbiamuosius burnos organus, kuriuos sudaro ištįsęs ilgas nariuotas straublelis – tai susisukusi į vamzdelį apatinė lūpa su 2 poromis stiletų (apatinis ir viršutinis žandikauliai). Straublelį sudaro 4 nareliai. Ramybės būsenoje būna prigludęs prie krūtinės apačios.
Antenos (ūsai) sudaryti iš 4 ar 5 narelių, kartais tik iš 1-3 narelių.
Kai kurios rūšys nemaloniai dvokia. Šis kvapas priklauso nuo tam tikro skysčio, kurį gamina krūtinės apačioje esančios liaukos (lervų – pilvelyje). Sutrikdytos blakės išskiria aitraus kvapo skystį, kurio sudėtyje yra cianido junginių. Šio kvapo pagalba ginamasi nuo priešų, kai kurių rūšių patelės kvapo pagalba vilioja patinėlius. Pušinė žieviablakė (Aradus cinnamomeus) sutrinta kvepia cinamonu.
Blakių metamorfozė nepilna – nėra lėliukės stadijos, o iš kiaušinėlio išsiritusios lervos iškart yra panašios į suaugusius individus.

Gyvenimo būdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenimo būdas ir vieta labai įvairūs. Didžioji dalis blakių gyvena sausumoje, nors kai kurios rūšys gyvena vandenyje ar ant vandens paviršiaus, pvz., vandeniniai čiuožikai (Gerridae, Hydrometridae ir kt.). Vandens blakės plaukioja vandenyje, ropoja dugnu, bet kvėpuoja oru (tik Aphelocheiridae šeimos atstovai kvėpuoja vandenyje ištirpusiu deguonimi). Jos turi ilgus kvėpuojamuosius vamzdelius, kurie yra pilvelio gale. Įkvėpdamos orą juos iškiša į vandens paviršių. Dėl to sakoma, kad šios blakės kvėpuoja „užpakaliu“ (Pilkoji skorpionblakė (Nepa cinerea)). Vandeniniai čiuožikai (jų kūno apačia apaugusi nešlampančiais sidabriniais pūkeliais) čiuožia upių ir ežerų vandens paviršiumi, ir tik vieninteliai Halobates šeimos atstovai gyvena jūrų ir vandenynų vandens paviršiuje (Lietuvoje nėra).

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauguma sausumos blakių maitinasi augalų (dažniausiai ūglių) ir sėklų sultimis. Dalis sausumos blakių, beveik visos vandeninės blakės, visi čiuožikai yra plėšrūnai – maitinasi kitais vabzdžiais, jų lervomis ir kiaušinėliais. Yra blakių, kurių maitinimosi būdas mišrus (Corixidae šeimos atstovai maitinasi tiek smulkiais bestuburiais, tiek vandens augalais). Kai kurios vandeninės blakės (pvz., Nugarplaukos) maitinasi žuvų ikrais ir mailiumi, tokiu būdų kenkdami žuvininkystei. Parazitinės blakės (patalinė blakė) parazituoja ne tik žmones, bet ir paukščius, šikšnosparnius. Polyctenidae šeimos atstovai parazituoja tropikų šikšnosparnius. Kai kurios plėšriųjų blakių rūšys (Triatoma, Rhodnius), gyvenančios Centrinėje ir Pietų Amerikoje, siurbia žinduolių, taip pat ir žmogaus, kraują.

Daugelis sausumos blakių kenkia žemės ūkiui. Augalų ir jų sėklų sulčių „išsiurbimas“ sulėtina augalų vystymąsi, sėklų daigumą. Varpiniams augalams labiausiai kenkia Eurygaster integriceps, Aelia, Notostira ir Trigonotylus genties blakės, runkeliams – Poeciloscytus genties blakės, daržovėms – Eurydema gentis. Be paminėtų blakių, daug bėdos pridaro Lygus, Dolycoris, Carpocoris genčių atstovai. Kai kurios blakės perneša augalų virusines ligas.
Dauguma plėšriųjų blakių yra naudingos – jos naikina žemės ir miškų ūkiui kenksmingus amarus, erkes, vikšrus, vabalų lervas.

Šeimos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje gyvena 31 blakių šeima.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Baužys D. New species of True bugs (Heteroptera) for the Lithuanian Fauna registered in 2010-2012. Iš „New and rare for Lithuania insects species. Records and descriptions, Volume 24“. Vilnius, 2012. ISSN 1648-8555 [žiūrėta 2012-12-02]
  2. ↑ Ferenza R., Tamutis V., Stankutė R. Data on new species of true bugs (Hemiptera: Heteroptera) of lithuanian fauna. Iš „New and rare for Lithuania insects species. Records and descriptions, Volume 26“. Vilnius, 2015. ISSN 1648-8555 [žiūrėta 2016-01-05]
  3. ↑ Markevičiūtė R., Rintala T. New species of plant bugs (Heteroptera, Miridae) in lithuanian fauna, registered in 2014-2015. Iš „New and rare for Lithuania insects species. Records and descriptions, Volume 27“. Vilnius, 2015. ISSN 1648-8555 [žiūrėta 2016-01-05]
  4. ↑ SUNORMINTI IR NAUJI LIETUVOJE APTINKAMŲ STRAUBLIUOČIŲ BŪRIO, BLAKIŲ POBŪRIO (INSECTA: HEMIPTERA: HETEROPTERA) VABZDŽIŲ VARDAI[neveikianti nuoroda] [interaktyvus]. Iš „Acta Zoologica Lituanica, 2010, Volumen 20, Numerus 3“. 2010. ISSN 1648-6919 [žiūrėta 2012-08-23]


Vikiteka: Blakės – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Blakės&oldid=6491577"