Bitėnų kapinės

55°05′09″ š. pl. 22°02′07″ r. ilg. / 55.08583°š. pl. 22.03528°r. ilg. / 55.08583; 22.03528

Bitėnų kapinės – kapinės Bitėnuose, 1 km į rytus nuo Rambyno kalno, Pagėgių savivaldybė. Kapinės įtrauktos į kultūros paminklų registrą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 1991 m. šias medžiais ir krūmais apaugusias kapinaites žinojo tik vietos gyventojai. Nuo kelio į jas vedė siauras takelis, kurio pabaigoje tarp įvairių krūmų stovėjo romuviečių pastatytas kryžius, kuriuo buvo įamžinta ir pagerbta Martyno Jankaus šeimos kapavietė. Jomis rūpinosi lietuvininkė E. Grigolaitytė-Kondratavičienė.

Čia, ant kalvelės, architektų Marijos ir Martyno Purvinų pasiūlymu buvo parinkta Vydūno amžino poilsio vieta. 1991 m. rugsėjo mėnesį paskelbta respublikinė talka, iškirsti krūmai, beverčiai medžiai, išvalyti brūzgynai. Atsiskleidė nuostabus vietovės grožis, pasimatė užmiršti kapai, seni antkapiai, paminklai. Vydūno palaikai iš Detmoldo (Vokietija) sugrįžo 1991 m. spalio 19 d. Į laidotuves atsisveikinti su Vydūnu suvažiavo žmonės iš visos Lietuvos.

1993 m. gegužės 30 dieną šiose kapinėse iš Flensburgo perlaidotas ir Martynas Jankus. Jo palaikai atgulė šalia čia jau palaidotų šeimos narių. 1999 m. kapinaitėse palaidotas žymus lietuvininkas, muzikantas, žurnalistas ir visuomenininkas Valteris Kristupas Banaitis.

Dar 1913 m. žymiojo lietuvininkų dainiaus Kristijono Donelaičio ainiai ir vokiečių šviesuoliai buvo nutarę poeto 200 metų gimtadieniui ant Rambyno kalno pastatyti paminklinį akmenį. Šlifuoto juodo marmuro paminklas, vaizduojantis evangelikų liuteronų pamokslininko sakyklą su atversta knyga Bitėnų kapinėse pastatytas 2003 m.

2013 m. rugsėjo 7 d. po iškilmių Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje urnos su Tilžės ir Fuldos Aktų signataro Valterio Didžio ir jo žmonos palaikais perkeltos į Bitėnų kapines. ^[1]