Biržuvėnų piliakalnis

Koordinatės: 55°53′26.8″ š. pl. 22°27′38.3″ r. ilg. / 55.890778°š. pl. 22.460639°r. ilg. / 55.890778; 22.460639
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Biržuvėnų piliakalnis

Gyvenvietė ir piliakalnis iš rytų pusės
Biržuvėnų piliakalnis
Biržuvėnų piliakalnis
Koordinatės
55°53′26.8″ š. pl. 22°27′38.3″ r. ilg. / 55.890778°š. pl. 22.460639°r. ilg. / 55.890778; 22.460639
Vieta Telšių rajonas
Seniūnija Luokės seniūnija
Aukštis 5 m
Plotas 28 × 14 m
Naudotas II tūkstantmečio pradžia
Registro Nr. 24523: 3475, 24524 /A1372K: A1372K1, A1372K2 / AR1198

Biržuvėnų piliakalnis su gyvenviete, vadinamas Koplyčkalniu, Bambizkalniu (valstybės saugomas objektas: kodai:komplekso – 24523, piliakalnio – 3475, gyvenvietės – 24524; senas vertybės kodas –A1372K, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1198) – piliakalnis rytinėje Telšių rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Biržuvėnuose, Luokės seniūnija.

Pasiekiamas keliu Biržuvėnai – Baltininkai pavažiavus 300 m, yra dešinėje, į šiaurę.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnio aikštelės pietinė dalis ir pylimas iš šiaurės rytų
Piliakalnio aikštelės šiaurinė dalis iš pietų

Įrengtas Virvyčios dešiniajame krante. Šlaitai statūs, 5 m aukščio. Aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 28 × 14 m dydžio, kiek žemėjanti į vakarus. Iš šiaurės vakarų, šiaurės ir šiaurės rytų ją juosia 1-1,5 m aukščio, 9 m pločio pylimas, kurio 5 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 9 m pločio, 2 m gylio, 2 m pločio dugne griovį.[1] Pietinė griovio dalis, kuria praeina senkelis, išlikusi, o rytinė – ariant užskleista, sunkiai pastebima.

Šiaurės vakarinė aikštelės dalis nuplauta Virvyčios. Aukščiausiame rytiniame aikštelės krašte ir pylime yra 10 × 10 m dydžio duobė, ženklinanti mūrinės Gorskių koplyčios, sugriautos per Pirmąjį pasaulinį karą, vietą. Piliakalnis dirvonuoja, šiaurinis šlaitas apaugęs lapuočiais medžiais.

Manoma, kad protestantiškosios reformacijos metais Gorskių koplyčios vietoje ant piliakalnio stovėjusi protestantų (evangelikų reformatų, kalvinų) bažnyčia. Kalvinai liaudyje buvo vadinami bambizais, todėl piliakalnis gavo Bambizkalnio vardą.

Į pietus ir rytus, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta žiestos keramikos, puoštos bangelės ornamentu.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1964 m. žvalgė Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas.[2]

Piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio pradžia.


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos piliakalniai: Atlasas / sud. Z. Baubonis, G. Zabiela. - Vilnius: Krašto apsaugos ministerija, 2005. - P. 112, 113
  2. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - Vilnius: Mintis, 1975. - T. 2.- P. 41 (Nr. 92)
  • Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. - Vilnius, Enciklopedijų leidykla, 1991. – P. 50
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. – P. 189
  • Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. - Kaunas, 1928. - P. 107

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkiniai piliakalniai

Kalnėnų piliakalnis 17 km
Skurvydiškės piliakalnis 15 km
Daubarių piliakalnis 40 km Papilės piliakalnis 18 km
Buišų piliakalnis 12 km
Lauko Sodos piliakalnis 13 km
Getautės piliakalnis 9 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Pašatrijos piliakalnis 6 km
Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai) 25 km
Sėbų piliakalnis 6 km
Vembūtų piliakalnis 19 km
Miksodžio piliakalnis 10 km
Sprūdės piliakalnis 11 km
Papilalio piliakalnis 10 km
Kalniškių piliakalnis (Vaiguva) 18 km