Birutė Kulnytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Birutė Kulnytė
Gimė 1949 m. liepos 4 d. (74 metai)
Šateikiai
Alma mater Vilniaus universitetas (1967–1973)

Birutė Kulnytė (g. 1949 m. liepos 4 d. Šateikiai) – Lietuvos muziejininkė, kultūros istorikė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1967–1973 m. Vilniaus universitete studijavo istoriją.

Nuo 1973 m. Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejaus (nuo 1992 m. Lietuvos nacionalinis muziejus) bendradarbė, 1975–1989 m. Liaudies meno sektoriaus, 1989–1992 m. Etnografijos skyriaus vedėja. 1992–2019 m. muziejaus direktorė.

Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) Lietuvos skyriaus, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos ilgametė narė. 19921995 m. jos iniciatyva suformuotas Lietuvos nacionalinis muziejus. Parengė Lietuvos nacionalinio muziejaus leidybinę programą, su kitais rengia ekspozicijas ir parodas.

Leidinio „Lietuvos istorijos paminklai Istorijos ir etnografijos muziejuje“ (1990 m.), tęstinių leidinių „Muziejus“, „Etnografija“ (nuo 2001 m.), leidinių serijos „Lituanistika užsienio šalių saugyklose“ (nuo 2006 m.) sudarytoja.

Su kitais parengė leidinius:[1][2]

  • Lietuva žemėlapiuose, 2002 m., 2011 m.
  • Jonas Basanavičius, 2003 m., 2009 m.
  • Lietuviškos spaudos draudimas 1864–1904 metais, 2004 m.
  • Ignas Končius. Mano eitasis kelias, atsiminimai, 1-2 dalys, 2006 m.
  • 1863-1864 m. sukilimas, 2013 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1999 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius
  • 2008 m. – Latvijos Pripažinimo kryžiaus ordino Karininko kryžius
  • 2009 m. – Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius
  • 2009 m. – Valstybinė Jono Basanavičiaus premija
  • 2010 m. – I laipsnio ženklas „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“
  • 2014 m. – Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Birutė Kulnytė. Kas yra kas Lietuvoje 2015: Biografinis žinynas / Pupelis L. Kaunas: Leidybos studija, 2015. 690 psl.
  2. Birutė Kulnytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 776 psl.