Bilungo marka
| Billunger Mark Bilungo marka | ||||
| Šventosios Romos imperijos marka | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Nenurodyta | |||
| Kalbos | lotynų | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Bilungo markgrafas | ||||
| 936–973 | Hermanas Bilungas | |||
| 973–982 | Bernardas I Bilungas | |||
| Era | viduramžiai | |||
| - Įkurta | 936 m., 936 | |||
| - Prijungta prie Saksonijos | 983 m. | |||
Bilungo marka (vok. Mark der Billunger, Billunger Mark, Billungische Mark) – buvusi marka (pasienio regionas) Saksonijos hercogystės šiaurės rytuose X-XI a. Marka vadinama pagal ją valdžiusią Bilungų giminę.
Marka buvo tarp Elbės upės ir Baltijos jūros, ir tarp Saksonijos Sienos (Limes Saxoniae) ir Pėnės upės. Jos teritorija maždaug atitinka dabartinių rytinio Šlėzvigo-Holšteino, Meklenburgo-Pomeranijos žemes. Germanų ekspansija į Bilungo markos žemes buvo laipsniškas skverbimasis ir kolonizavimas[1]. Tuo germanų plitimas į būsimą Bilungo marką skyrėsi nuo Gero markos, buvusios piečiau, užkariavimo.
Bilungo marka buvo sudaryta 936 m., kai karalius Otas I (Otto I) paskyrė Hermaną Bilungą (Hermann Billung) karo vadu (princeps militiae), suteikdamas jam valdžią veletų, obodritų, varnų, vagrų ir danų žemėse. Šioje teritorijoje gyvenę slavai buvo priešiški vieni kitų atžvilgiu, todėl negalėjo organizuotai pasipriešinti. Hermanas gavo nemažą autonomiją šio krašto valdyme, todėl jį kartais vadina Saksonijos hercogu, tačiau iš tikro Saksonijos hercogo titulą turėjo pats Otas I.
Marka buvo įjungta į Saksoniją po 983 m. slavų sukilimo.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Thompson J.W. (1928) Feudal Germany, Volume II: New East Frontier Colonial Germany. New York: Frederick Ungar. p. 479.
| |||||||||||||||||||||||||||||||||
