Bialoviežos rūmai

Bialoviežos rūmai (lenk. Pałac w Białowieży) – rūmai pastatyti 1894 m. Belovežo girioje, Bialoviežos kaime, Rusijos imperijos caro Aleksandro III įsakymu.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie 1426 m. netoli kaimo, šalia Lutovnios upelio buvo pastatyti mediniai rūmai, kuriuose medžioklės metu apsistodavo karaliaus Jogaila, vėliau ir karaliai Žygimantas Augustas ir Steponas Batoras. Rūmai buvo nudažyti balta spalva ir tapo būsimo kaimo ir girios pavadinimo pretekstu, nes išvertus iš lenkų kalbos Białowieża reiškia Baltas bokštas. Vėliau rūmai priklausė Vazų dinastijai. XVIII a. buvo pastatyti nauji rūmai, kuriuose 1752 m. buvo apsistojęs karalius Augustas III. Apie 1831 m. rūmai buvo nugriauti. 1889 m. Rusijos imperijos caro Aleksandro III įsakymu buvo pradėti statyti nauji rūmai, kurių architektas buvo Mikalojus de Rochefortas. Rūmų statyba kainavo 542,000 rublių. Rūmų viduje buvo iškaltos medinės apdailos. Ant sienų kabėjo įvairių medžioklės tematikos paveikslų. Rūmų rūsyje buvo įrengta vyno saugykla. 1895 m. įkurtas rūmų parkas angliškuoju stiliumi, architektas Walerian Kronenberg. Parke iškasti du tvenkiniai su salomis. 1897 m. šalia rūmų nutiesta geležinkelio linija ir pastatyta Białowieża Pałac geležinkelio stotis. Per I pasaulinį karą į Rusijos imperiją buvo išvežtas beveik visas rūmų turtas. 1930 m. rūmuose buvo apsistojęs Lenkijos prezidentas Ignacy Mościcki. II pasaulinio karo metu, medžioklės metu, rūmuose buvo apsistoję Hermann Göring ir Heinrich Himmler. 1958 m. Lenkijos komunistų valdžia nusprendė nugriauti rūmus, kurie 1961 m. buvo nugriauti. Vėliau šioje vietoje buvo įkurtas Belovežo girios nacionalinio parko administracijos pastatas. Pastate veikia muziejus, restoranas ir viešbutis.