Bezjė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bezjė
pranc. Béziers
   Blason Béziers.svg   
CathedraleEtVieuxPontBeziers.jpg
Bezjė katedra

Bezjė
43°20′51″N 3°13′08″E / 43.3475°N 3.21889°E / 43.3475; 3.21889 (Bezjė)Koordinatės: 43°20′51″N 3°13′08″E / 43.3475°N 3.21889°E / 43.3475; 3.21889 (Bezjė)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas: Langedokas-Rusijonas
Departamentas: Hero (departamentas)
Gyventojų (2006): 74 028
Plotas: 95,48 km²
Tankumas (2006): 775 žm./km²
Altitudė: 17 m
Pašto kodas: 34500
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: BezjėVikiteka

Bezjė (pranc. Béziers) – miestas pietų Prancūzijoje, Langedoko-Rusijono regione, Hero departamente, 12 km nuo Viduržemio jūros. Bezjė oro uostas, automobilių keliai ir geležinkeliai jungia Bezjė su Paryžiumi, Marseliu, Bordo, Barselona. Išplėtota traktorių, chemijos, elektrotechnikos, maisto pramonė, turizmas. Šalia miesto auginami vynmedžiai. Archeologijos, vyno muziejai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Vienas seniausių Prancūzijos teritorijoje miestų. II amžiuje pr. m. e. keltų genties arekomitų centras Betarra. Romėnų laikais tapo veteranų kolonija. Nuo 418 m. – vestgotų centras. Nuo 752 m. frankų valstybės centras. XII a. – Karkasono vikontų rezidencija. XIII a. pradžioje – Katarų tvirtovė. Per kryžiaus žygį prieš albigiečius, 1209 m. miestas buvo sudegintas, o visi gyventojai – išžudyti. 1247 m. prijungtas prie Prancūzijos. Nuo IV a. iki 1802 m. buvo vyskupijos centras.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Išlikę romėnų arenos griuvėsiai, gotikinė Šv. Nazarijaus katedra, romaninė Šv. Jokūbo bažnyčia, viduramžių akmeninis tiltas per Orbo upę. XVIII a. miesto Rotušės rūmai.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Béziers (Bezjė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 136 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]