Bernardas Šaknys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bernardas Šaknys
Gimė 1938 m. kovo 18 d.
Kurtiškė, Švenčionių apskritis
Mirė 2022 m. sausio 14 d. (83 metai)
Vilnius
Veikla pedagogas, žurnalistas, redaktorius
Alma mater 1962 m. Vilniaus pedagoginis institutas
Žymūs apdovanojimai

1975 m. Vinco Mickevičiaus-Kapsuko premija

Bernardas Šaknys (1938 m. kovo 18 d. Kurtiškėje, Švenčionių apskrityje2022 m. sausio 14 d. Vilniuje[1]) – Lietuvos pedagogas, žurnalistas, redaktorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1957 m. baigė Tverečiaus vidurinę mokyklą, 1962 m. – Vilniaus pedagoginio instituto lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą.

Mokytojavo Baltarusijos Gervėčių ir Girių mokyklose, Tverečiuje, Klaipėdoje. Žurnalistinę veiklą pradėjo 1958 m. laikraščio „Tarybinis pedagogas“ atsakingasis sekretorius, 1966 m. laikraščio „Tarybinis mokytojas“ korespondentas. 19691991 m. laikraščio „Tiesa“ redakcijos korespondentas, skyriaus vedėjas. 19911994 m. Vilniaus technikos universiteto dėstytojas, 19931994 m. redagavo laikraštį „Lietuvių godos“. Nuo 1994 m. birželio mėn. „Valstiečių laikraščio“ žurnalistas.

Apybraižų ir esė paskelbė daugelyje periodinių leidinių. Parašė lietuvių kalbos vadovėlius rusų ir lenkų mokyklų V bei VI klasėms. [2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žmogaus atradimas, apybraižos, Vilnius, 1984 m.
  • Nuo Šeimenos krantų, sudarytojas, Vilnius, 2002 m.
  • Mūsų seneliai prisimena Sibiro šaltį, vargą ir badą, Valstiečių laikraštis, 2007 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pažinojome gerbėme, prisiminsime: atsisveikinimas su Bernardu Šakniu. lzs.lt. 2022-01-15. Nuoroda tikrinta 2022-01-18.
  2. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 482 psl.