Bernard-Henri Lévy

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Bernard-Henri Lévy
Bernard-Henri Lévy-tau-1.jpg
Gimė: 1948 m. lapkričio 5 d. (65 metai)
Veikla: prancūzų filosofas
Alma mater: Aukštoji normalinė mokykla

Bernaras Anri Levi (pranc. Bernard-Henri Lévy, g. 1948 m. lapkričio 5 d. Beni Safas, Alžyras) – prancūzų filosofas, Naujųjų filosofų grupės atstovas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

19681971 m. studijavo filosofiją Aukštojoje normalinėje mokykloje Paryžiuje, klausė L. Althusero ir Ž. Derida paskaitų. Nuo 1973 m. dėsto epistemologiją Strasbūro universitete ir Aukštojoje normalinėje mokykloje.

Filosofija[taisyti | redaguoti kodą]

Filosofinėms pažiūroms turėjo įtakos Frydrichas Nyčė, Alberas Kamiu, prancūzų struktūralistai. Daugiausia tyrinėja socialinės filosofijos problemas. Teigia, kad visuomeniniam gyvenimui būdinga nuolat didėjanti valdžios patologija. Valdžios struktūros, įtvirtintos kalboje, lemia žmogaus mirtį – visišką individualumo, asmeninio gyvenimo niveliaciją. Neigė socialinės pažangos galimybę, utopijas, revoliucinės veiklos kolektyvines formas. Skatino puoselėti krikščioniškąsias tradicijas, kurių vertybės gali padėti sudvasinti valdžios struktūras ir visuomenę. [1]

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Bangladešas, nacionalizmas revoliucijoje / Bangla Desh, Nationalisme dans la révolution, 1973 (pakartotas pavadinimu Les Indes rouges 1985 m.)
  • Žmogiškasis barbarizmas / La Barbarie a visage humain, 1977 m.,
  • Dievo testamentas / Le Testament de Dieu 1979 m.
  • Prancūzų ideologija / Idéologie française, 1981 m.,
  • Esminiai klausimai / Questions de principe, 1983 m.
  • Velnias galvoje / Le Diable en tête, 1984 m.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Bernaras Anri Levi. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 53 psl.