Beriliozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Beriliozė (lot. berylliosis) – berilio sukeliama sunki profesinė liga, kuria serga aviacijos, elektronikos, branduolinės energetikos darbuotojai.

Berilis bei jo junginiai į žmogaus organizmą patenka pro kvėpavimo takus, odą, burną, jungiasi su audinių baltymais ir kaupiasi plaučiuose, kepenyse, inkstuose, limfmazgiuose, kauluose. Ūmus apsinuodijimas pasireiškia karščiavimu, stipriu kosuliu, skrepliavimu, dusuliu, cianoze. Nuo ūmios beriliozės neretai mirštama. Mažos berilio koncentracijos sukelia lėtinį apsinuodijimą. Ryšio tarp darbo trukmės užterštoje aplinkoje ir ligos sunkumo nėra.

Beriliozės požymiai: silpnumas, kosulys, dusulys, skausmas krūtinėje, staigiai krintanti kūno masė, vėliau atsirandantys kvėpavimo ir širdies nepakankamumas. Liga gydoma gliukokortikoidais, naudojamos simptominės priemonės.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Beriliozė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003