Beržtų valsčius
53°52′š. pl. 24°23′r. ilg. / 53.86°š. pl. 24.39°r. ilg.
| Beržtų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1939 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Beržtai |
 Rusijos imperija
| |
| Gardino gubernija | Gardino apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Vilniaus apygarda (1919–1920) Naugarduko apygarda (1920–1921) Balstogės vaivadija (1921–1939) |
Gardino apskritis (1919–1939) |
Beržtų valsčius (rus. Берштовская волость, lenk. gmina Berszty) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje vakarų Baltarusijos ir pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Beržtai. 1919–1925 m. valsčiui priklausė šie dabartinei Lietuvai priklausantys kaimai: Kabeliai, Ašašninkai, Musteika, Pogarenda ir Katra.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas XIX a. Gardino gubernijoje.[1] 1925 m. liepos 1 d. dalis šiaurinių valsčiaus kaimų prijungti prie naujai įkurto Marcinkonių valsčiaus. 1939 m. rugsėjo pabaigoje valsčių užėmė Raudonoji armija ir prijungė prie Baltarusijos TSR, Balstogės srities. 1940 m. valsčius buvo panaikintas ir įtrauktas į Pariečės rajoną.
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 4169 | 527 kiemai [2] | 12 seniūnijų | 34 | |
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1933 m. spalio 16 d. valsčius suskirstytas į 10 seniūnijų.[3]
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1921 m. į valsčiaus sudėtį pateko šios gyvenvietės:[4]
- Babinas, k. ir gir.
- Didžioji Berastavica, k.
- Beržtai, k.
- Biankai, užs.
- Boras, užs.
- Bžozovi Moscikas, užs.
- Cemne Blotas, k.
- Dudkos, k.
- Hlušnevas, k.
- Ivačiai, užs.
- Jokūbonys (Jakubavičai), k.
- Jelnikai, kol.
- Karaviškės, užs.
- Kabeliai, k.
- Koscevičiai, vs.
- Kazliškės, gir.
- Krasnajė, k.
- Krapivnyca, k.
- Krivulė (Kšivulia), užs.
- Kucy Lesas, k.
- Lipnikai, užs.
- Lozkos, užs.
- Musteika, užs. ir gir.
- Motora, gir.
- Matyliai, k.
- Naikuliškiai, gir.
- Nova Ruda, k.
- Noviščė, k.
- Navasiolkai, k.
- Ogorodiščia, lentp. ir užs.
- Arlova Hura, vs.
- Ausianica, k.
- Perevešas, gir.
- Pilaunia, k.
- Paberžtai, k.
- Pakabelnia, gir.
- Pogarenda, užs.
- Paharelecas, k.
- Promekas, gir.
- Predlohai, k.
- Ramanavas, k.
- Ryskai, gir. ir užs.
- Siniaciauka, k.
- Smuha, užs.
- Sucharai, k.
- Ščanecas, k.
- Šklenskas, k.
- Šumas, k.
- Ščežka, užs.
- Vuhlai, k.
- Zomašiai (Zamoša), k.
- Zamascianai, k.
- Zasada, užs.
- Žabinka, užs.
- Zubravas, užs.
- Zubruvka, užs.
- Žubalaitis, k.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal 1921 m. surašymą valsčiuje gyveno 6119 žmonės:[5]
- Baltarusiai – 67,34 % (4121);
- Lenkai – 23,17 % (1418);
- Lietuviai – 7,71 % (472);
- Žydai – 0,94 % (58);
- Rusai – 0,81 % (50).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 148 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 37 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Białostocki Dziennik Wojewódzki. 1933, nr 11, poz. 51
- ↑ Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
- ↑ 1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenys (lenk.)
- Valsčiaus gyvenvietės. Radzima.net