Beržerė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Prancūzijos imperijos laikų (1815) beržerė (bergère à la reine variantas) iš paauksuotos buko medienos

Beržerė (pranc. bergère) – prancūziškas fotelis[1].

Beržerės skirtos sėdėti atsipalaidavus, jų sėdynės gilesnės ir platesnės nei paprastų fotelių. XVIII a. beržerės buvo meuble courant, baldai, skirti stumdyti po kambarį, kad būtų patogioje vietoje, o ne formaliai stovėtų prie kambario sienų kaip papuošalas.[2]

Pavadinimas pranc. bergère 'piemens kėdė' buvo sugalvotas XVIII a. viduryje Paryžiuje, kur beržeres sukūrė iš XVII a. pabaigos komodinės kėdės (pranc. chaise de commodité).

Konstrukciniai ypatumai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Atlošas ir ranktūriai uždari (paprasti foteliai (fauteuil) paprastai turi atvirus ranktūrius), jie ir sėdynė aptraukti apmušalu. Atlošo šonai ir viršus, ranktūrių priekis ir viršus neaptrauktos medienos.
  • Atlošo ir ranktūrių atviros medienos dalys profiliuoto skerspjūvio arba raižytos, dažytos ar auksuotos, iš buko, vaismedžių, riešutmedžio ar juodmedžio medienos, poliruotos.
  • Ant ranktūrių po alkūnėmis gali būti pritvirtintos siauros pagalvėlės.
  • Ant sėdynės padėta minkšta suderintos formos sėdimoji pagalvė, kuri nėra pritvirtinta prie sėdynės.

Įvairovė[taisyti | redaguoti kodą]

Egzistavo beržerių variantai:

  • bergère à oreilles ('su ausimis') – su atlošo šoniniais kyšuliais, aptrauktais apmušalu ir nukreiptais į priekį, iš šonų pridengiančiais sėdinčiojo veidą.[3][4][5]
  • bergère confessionale ('išpažinties beržerė') – atlošo šonai ir viršus atlenkti pirmyn, sudaro gana uždarą erdvę, lyg klausyklos išpažinčiai klausyti.[6][7] Šitokios beržerės dar vadintos bergère guérite ('sargybinio beržerė'), nes priminė sargybinio būdelę, arba 'portjė beržerė' nes lyg ir tiko protjė sėdėti prie durų, kur traukia skersvėjai ir šaltis.
  • bergère à la reine – beržerė paprastu plokščiu atlošu.
  • bergère en cabriolet – beržerė paprastu įgaubtu atlošu. Tokios beržerės buvo labiau įprastos Liudviko XV kambariuose.
  • marquise – beržerės su žemu įgaubtu atlošu, kuris tolydžiai pereina į ranktūrius.[8]

Beržerės pasirodė Paryžiuje regentystės laikais (1715–23 m.), įgijo vieningą rokoko stilių su dominuojančiomis kreivėmis, o Liudviko XVI laikais tapo labiau stačiakampėmis.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Po madam Pompadur mirties sudarytame inventoriaus sąraše minimi fauteuil en bergère (Pierre Verlet, French Furniture and Interior decoration of the 18th Century (Fribourg:Office du Livre 1977:177.
  2. Verlet 1977, „Furniture of comfort and elegance“ pp 173ff; the bergère is discussed pp. 177–79.
  3. 1 bergère à oreilles nuotrauka
  4. 2 bergère à oreilles nuotrauka
  5. 3 bergère à oreilles nuotrauka
  6. 1 bergère confessionale nuotrauka
  7. 2 bergère confessionale nuotrauka
  8. Model timeline in Madeleine Jarry, Le siège français (Fribourg: Office du Livre) 1973, following p. 356