Benzoinė derva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Benzoinės rūgšties gabalėliai

Benzoinė derva arba stirako derva – greitai tvirtėjanti ore derva, gaunama iš pjūvių benzoinio stirako (Styrax benzoin) medžio kamiene ir šakose. Medis auga laukinėmis sąlygomis arba veisiamas Pietryčių Azijoje bei Malajų salyne. Maloniai kvepianti medžiaga dėl joje esančio vanilino, cinamono rūgšties ir (kai kuriose rūšyse) benzoinės rūgšties. Naudojama parfumerijoje, maistui gardinti, medicinoje (benzoinė tinktūra).

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gryname pavidale naudojama Indijoje smilkymui religinėse apeigose. Taip pat populiarūs šios dervos turintys smilkalai arabų, kinų, japonų kultūrose. Europoje gaminamos šio komponento turinčios Armėniško popieriaus juostelės, derva įeina į daugiakomponenčių ladanų, naudojamų katalikų ir stačiatikių bažnyčiose, sudėtį.

Parfumerijoje vaidina fiksatorius vaidmenį, mažina eterinių aliejų ir kitų kvapiųjų medžiagų lakumą. Benzoinė derva yra užregistruotas maisto priedas E906.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]