Benvenutas Čelinis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Benvenutas Čelinis (Benvenuto Cellini; 1500 m. rugsėjo 3 d. – 1571 m. vasario 13 d.) – italų skulptorius, juvelyras ir rašytojas.
[taisyti] Biografija
Mokėsi pas Florencijos juvelyrą M. Bandinelį (1459–1528 m.). 1532–1540 m. kūrė Florencijoje, Pizoje, Bolonijoje, Venecijoje, Romoje, 1537 ir 1540–1545 m. Paryžiuje ir karaliaus Pranciškaus I rūmuose Fontenblo.
[taisyti] Kūryba
Sukūrė skulptūrų, portretinių biustų, bareljefų, auksakalystės dirbinių:
- Karaliaus Pranciškaus I druskinę (1543 m.),
- Fontenblo nimfos bareljefą (1545 m.),
- Kozimo Medičio biustą (1548 m.)
- Persėjo statulą (1554 m.),
- Popiežiaus Klemenso VII medalį.
Manierizmo krypties skulptūroms būdinga dinamiška kompozicija, puošnio, išdailintos formos, turtinga ornamentika.
Parašė traktų apie skulptūrą ir auksakalystę (1568 m.). Autobiografijoje „Benvenuto Čelinio gyvenimas“ (1568; liet. 1961 m.) aprašė savo nuotykingą gyvenimą, charakterizavo epochą.
