Benediktas Vytenis Mačiuika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Benediktas Vytenis Mačiuika (g. 1927 m. lapkričio 16 d. Kaune) – JAV lietuvių politinis ir visuomenės veikėjas, istorikas, lietuvių kultūros tyrinėtojas, lituanistas, filosofijos daktaras (1963 m.).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946 m. Hanau baigė lietuvišką gimnaziją, 19461948 m. Heidelbergo universitete studijavo psichologiją ir filosofiją. 1949 m. atvyko į JAV. 19501958 m. Čikagos universitete studijavo ir tobulino diplomatijos, tarptautinės teisės ir ekonomikos, t. p. Rusijos istorijos žinias; nuo 1954 m. jo įvairiuose padaliniuose dirbo mokslinį darbą. Nuo 1958 m. dėstė Konektikuto universitete, nuo 1972 m. profesorius.

19471948 m. Heidelbergo universiteto lietuvių studentų draugijos pirmininkas. 1954 m. Čikagoje su kitais įkūrė organizaciją „Santara-Šviesa“. Nuo 1970 m. Lietuvos katalikų mokslų akademijos, nuo 1971 m. – Lituanistikos instituto narys. 19751987 m. dėstė lituanistikos seminaruose.

Monografijų „Lietuva per pastaruosius 30 metų“ (Lithuania in the Last 30 Years, 1955 m.), „Latvija – regioninė studija“ (Latvia: An Area Study, 1956 m.) vienas autorių. Parengė knygas „Lituanistikos instituto 1975 m. suvažiavimo darbai“ (Proceedings of the Institute of the Lithuanian Studies 1975; 1976 m.), „Skulptorius, rašytojas Vytautas Mačiuika, 19301999“ (2000 m.). JAV moksliniuose leidiniuose bei lietuvių spaudoje rašė apie TSRS vykdomą tautų pavergimo politiką, Lietuvos ir kitų okupuotų Baltijos šalių politinę, ekonominę, demografinę, socialinę ir kultūros būklę.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Benediktas Vytenis Mačiuika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 757 psl.