Benediktas Morikonis
| Benediktas Morikonis | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Morikoniai | |
| |
| Gimė | 1750 m. birželio 23 d. Salų dvaras |
| Mirė | 1839 m. gruodžio 1 d. Salų dvaras |
| Tėvas | Marcijanas Morikonis |
| Motina | Aleksandra Tyzenhauzaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Marija Viktorija Radvilaitė, Karolina Cecilija Gorskytė |
| Vaikai | vaikų neturėjo |
| Žymūs apdovanojimai | |
  | |
Grafas Benediktas Morikonis (1750 - 1839, lenk. Benedykt Morykoni), Morikonių giminės didikas, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir carinės Rusijos valstybių veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
._%D0%9C%D0%B0%D1%80%D1%8B%D1%8F_%D0%92%D1%96%D0%BA%D1%82%D0%BE%D1%80%D1%8B%D1%8F_%D0%9C%D0%B0%D1%80%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%BD%D1%96_(%D0%A0%D0%B0%D0%B4%D0%B7%D1%96%D0%B2%D1%96%D0%BB)_(1790).jpg)
Grafas Benediktas Morikonis gimė 1750 m. birželio 23 d.Salų dvare[1]. Tėvas Marcijanas Morikonis (lot. Martianus Morikoni, lenk. Marcjan Morykoni) 1771 m. minimas kaip Vilkmergės seniūnas, buvo vedęs Benedikto Tyzenhauzo dukrą Aleksandrą, su kuria susilaukė sūnų Benedikto ir Ignoto. Benediktas valdė Taujėnų dvarą, Ignotas – Salų.
Turėjo grafo titulą.
1785 m. (kai kur teigiama, kad 1790 m.) vedė Mariją Viktoriją Radvilaitę (1740 m. gimusią Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės dukterį), kuri kaip kraitį gavo Taujėnų dvarą. Čia pagal italų architekto Pietro de Rossi (it. Pjetro de Rossi) (1760–1831) projektą iki 1802 m. pastatė išlikusius rūmus.
Po M. V. Radvilaitės mirties vedė Karoliną Ceciliją Gorskytę iš Biržuvėnų, Liudviko Baltramiejaus Gorskio ir Konstancijos Odachovskytės dukterį. Taujėnuose 1812 ir 1813 m. vizituodamas kariuomenę lankėsi Rusijos imperatorius Aleksandras I, čia susipažino su Sofija Tyzenhauzaite, su kuria užmezgė artimus ryšius.
Giminystės ryšiais (pusbrolis) buvo susijęs su generolu Juozapu Morikoniu (buvo vedęs Konstanciją Šadurskytę), valdžiusiu Kairėnų dvarą, globojusiu S. Tyzenhauzaitę.
Grafas Benediktas Morikonis mirė 1839 m. gruodžio 1 d. Salų dvare 89 metų amžiaus, našlavęs po žmonos Karolinos Gorskytės mirties. Vaikų nepaliko. Troškūnų bernardinų konvento vienuolių palaidotas šeimos kape Troškūnuose[2].
Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Buvo ketveriems metams išrinktas į seimą, Nuolatinės tarybos ir 1764 m. Lietuvos aukščiausiosios vyriausybės narys.
Užėmė LDK sekretoriaus pareigas, nuo 1788 m. – Vilkmergės seniūnas.
Benediktas kartu su broliu Ignotu aktyviai dalyvavo Kosciuškos sukilime, Benediktas buvo vienas iš sukilimo vadų LDK, Lietuvos tautinės aukščiausios tarybos narys.
1831 m. prasidėjus sukilimui Aukštaitijoje Benediktas subūrė vietinių sukilėlių dalinį, raitininkus aprengė vengrų husarų uniformomis, kurias savo sandėliuose buvo išsaugojęs dar nuo 1812 m. Napoleono žygio į Maskvą.
Grafas Benediktas Morikonis mirties metrikos įraše minimas kaip buvęs LDK Tribunolo maršalka ir Užnerio apskrities maršalka.
