Benediktas Jankauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Benediktas Jankauskas
Gimė 1941 m. kovo 20 d. (83 metai)
Plokščiai, Platelių valsčius
Sutuoktinis (-ė) Genovaitė Jankauskienė
Veikla agrochemikas, dirvožemininkas
Partija 1963 m. SSKP, nuo 1991 - nepartinis
Alma mater 1964 m. Vilniaus pedagoginis institutas

Benediktas Jankauskas (g. 1941 m. kovo 20 d. Plokščiuose, Platelių valsčius) – Lietuvos agrochemikas, dirvožemininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19551958 m. mokėsi Plungės, 1958–1959 m. Kulių vidurinėje mokykloje. 1959–1964 m. studijavo Vilniaus pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultete. 1964–1967 m. dirbo Žemdirbystės instituto Samališkės bandymų stotyje, 1967–1975 m. Vėžaičių filiale. 1972 m. žemės ūkio mokslų kandidatas.[1]

Nuo 1975 m. dirbo Kaltinėnų bandymų stotyje, 1975–1979 m. stoties ir jos eksperimentinio ūkio direktorius. 1979–1988 m. Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo Kalvų žemdirbystės sektoriaus vedėjas. 1988–2000 m. Kaltinėnų bandymų stoties direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams, 2000–2002 m. vyr. mokslo darbuotojas, 2002–2009 m. direktorius.[2][3] 1995 m. habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Vienas Žemaitijos kolegijos Rietave steigėjų. Plungiškių draugijos narys. Nuo 2009 m. - pensininkas; studijuoja senovės Žemaitijos (kartu ir Lietuvos) istoriją, domisi lokaliąja giminės istorija.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinio darbo kryptys: agrochemija, dirvotyra, Žemaitijos kalvotų dirvų apsauga nuo erozijos, aplinkos apsauga, augalų fiziologija,senovės istoria.[4] Paskelbė 161 mokslinį straipsnį mokslo darbuose ir tarptautinuose moksliniuose žurnaluose; 58 - moksliniuose-gamybiniuose žurnaluose. Mokslinių publikacijų cituojamumo indeksas I-index – 11 (2021 m.).

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vandens erozija ir kovos su ja priemonės, 1979 m.
  • Agrochemiko žinynas, su kitais, 1984 m.
  • Tręšimas ir aplinkos tarša, 1989 m.
  • Dirvų apsauga nuo erozijos, 1990 m.
  • Dirvožemio erozija, 1996 m.
  • Labženčių giminė, Plungė, 2013 m.
  • Žemaičių Jankauskų ir Labženčių giminės, Kaunas, 2015 m.
  • Dainioujemuojė senuovės ėstuorėjė Āistiu: Žemaitėjės ėr Lietovuos. Kaunas, 2016. 76 p.
  • Istorijos fragmentai Aisčiai pervadinti Baltais Publikacijos. Kaunas, 2017. 299 p.
  • Slaptoji Lietuvos istorija Nutylėti pasakojimai apie aisčius, pervadintus baltais. „Obuolys“, 2018, 286 p.
  • Giesmė Aisčiams Eiliuota istorijos santrauka. Kaunas, 2020. 124 p.
  • Baltais pervadintų AISČIŲ istorijos fragmentai žodynėlio forma. Kaunas, 2022. 638 p.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=J&sritis=B Archyvuota kopija 2014-05-31 iš Wayback Machine projekto.
  2. Benediktas Jankauskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 98
  3. http://www.lzi.lt/asmeniniai/jankauskas.html Archyvuota kopija 2008-12-27 iš Wayback Machine projekto.
  4. Benediktas Jankauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 512 psl.