Belobrodo kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Belobrodo kultūra – ankstyvųjų viduramžių archeologinė kultūra, pavadinta pagal kapinyną, rastą XX a. trečiame dešimtmetyje prie Belobrodo (Kroatija).

Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitusi X a. – XII a. dab. Vengrijos, Čekijos, Slovakijos, Slovėnijos, Kroatijos ir Vakarų Rumunijos teritorijoje. Priskiriama ugrų (vengrų) ir slavų gentims; didesnė slavų įtaka.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rasta slavams būdingų apyrankių su žvėrių galvomis galuose, auskarų su spiraliniais žiedais ir dvigubais širdelių formos pakabukais, vengrams būdingų geležinių elipsės formos apyrankių su platėjančiais galais ir Arpadų monetų. Atvežtiniai dirbiniai (keramika, antsmilkiniai, antkaklės) rodo prekybinius ryšius su senovės Rusia, Lenkija ir Bizantija.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Belobrodo kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 39 psl.