Bel Ilio sala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bel Ilio sala

Bel Ilio sala (pranc. Belle-Île-en-Mer) − Prancūzijos sala Atlanto vandenyne, Biskajos įlankoje, prie vakarinių Bretanės krantų; 14 km nuo Kibereno kyšulio.

Napoleono I laikais sala vadinta Žozefinos sala (Île Joséphine).

Bel Ilio salos plotas apie 83,76 km². Sala priklauso Morbihano departamentui. 1999 m. surašymo duomenimis saloje gyvena 4 735 gyventojai. Vasaros mėnesiais salos gyventojų žymiai padaugėja, nes dauguma čia atvažiuoja pailsėti, o kai kurie saloje turi ir nuosavas vilas.

Administraciniu lygiu sala skirstoma į keturias komunas: Bangor, Le Palais, Locmaria ir Sauzon, kurios kartu sudaro Bel Ilio kantoną.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Saloje žmonės apsigyveno prieš aštuonis tūkstančius metų. IX a. sala priklausė Kornualio grafystei. XVII a. salą nusipirko Prancūzijos finansų ministras Nikola Fukė (Nicolas Fouquet). Vėliau, kai Fukė pateko į karaliaus nemalonę, sala priklausė Prancūzijos karaliui. Ši istorija, apie Fukė ir karaliaus kovą buvo aprašyta A. Diuma romane „Vikontas de Braželonas“.

Bretonų kalba saloje gyvavo iki 1970 m.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Bel Ilio sala – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka