Beilo piramidė

Koordinatės: 31°45′15″ p. pl. 159°15′06″ r. ilg. / 31.75417°š. pl. 159.25167°r. ilg. / 31.75417; 159.25167
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

31°45′15″ p. pl. 159°15′06″ r. ilg. / 31.75417°š. pl. 159.25167°r. ilg. / 31.75417; 159.25167

Beilo uolos piramidė Ramiajame vandenyne

Beilo piramidė (angl. Ball's Pyramid) – erozinė vulkano liekana, susiformavusi prieš maždaug 7 milijonus metų. Šis gamtos kūrinys yra 20 kilometrų į pietryčius nuo Lord Hau salos, Ramiajame vandenyne ir priklauso Australijos Naujojo Pietų Velso valstijai. Uola yra 562 metrų aukščio – tai aukščiausia pasaulyje vientisa uola. Jos plotis siekia 400 m. Nuo Australijos ši uolos piramidė yra nutolusi 700 km.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piramidė buvo pavadinta Henrio Lidžberdo Beilo vardu, kuris ją atrado 1788 metais. Tais pačiais metais buvo atrasta ir Lordo Hau sala.

Pirmieji alpinistai užkopę į šią uolą 1965 metais buvo alpinistai iš Sidnėjaus alpinistų klubo – Bryden Allen, John Davis, Jack Pettigrew ir David Witham. 1982 m. lipimas į šią uolą buvo uždraustas, o vėliau (1986 m.) uždraustas ir patekimas. 1990 metais pasikeitė nuostatos ir buvo leista vėl siekti Beilo piramidės viršūnės.

20002001 metais ant piramidės buvo rastas vabzdys Dryococelus australis, anksčiau laikytas išnykusiu.