Beilerbėjus

Sultono Bajazito II beratas (įsakas), kuriuo Hadimas Ali Paša skiriamas Rumelijos beilerbėjumi.

Beilerbėjus (turk. beylerbeyi 'visų bėjų bėjus'), beglerbegas (sen.turk. Beglerbeg), beklerbekas – Safavidų valstybės Irane ir Osmanų imperijos vietininkas, pavaldus tik monarchui (šachui Irane ar sultonui Osmanų imperijoje), kurio rankose buvo tiek civilinė, tiek karinė valdžia. Jo valdoma valstybės dalis sudarė administracinį teritorinį vienetą beilerbėjiją. Būdavo skiriamas iš chanų.

Europinis beilerbėjaus atitikmuo – generalgubernatorius. Arabų ekvivalentas – amir al-umara.

Iranas

Irane šis titulas buvo ir valdant Afšaridų, Zendų ir Kadžarų dinastijoms.

Sefevidų laikais Užkaukazėje egzistavo 4 beilerbėjijos:

• Tebrizo chanatas,
• Čuchur-Saadas,
• Karabacho chanatas,
• Širvanas.

Osmanų imperija

Osmanų imperijoje egzistavo 2 beilerbėjijos:

• Rumelija (europinėje dalyje),
• Anatolija (azijinė dalis).

Nuorodos

• Беглербег, или бейлербей // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона: В 86 томах (82 т. и 4 доп.). – СПб., 1890–1907.
• BEGLERBEGĪ. Энциклопедия Ираника