Begėdžių–Radviečio miškai
55°29′ š. pl. 21°50′ r. ilg. / 55.483°š. pl. 21.833°r. ilg. Begėdžių-Radviečio miškai – miškai Šilutės raj. ir Šilalės rajono savivaldybių teritorijų sandūroje, 8 km į pietryčius nuo Švėkšnos. Priklauso Šilutės miškų urėdijos Meškinės ir Šiaudėnų girininkijoms.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Plotas 7990 ha, mišku apaugę 6720 ha. Valstybinės reikšmės miškų 6210 ha. Miškų šiaurinėje dalyje yra 579 ha Stemplių kraštovaizdžio draustinis. Sudaro 14 miškų. Didesnieji: Barsukinės, Begėdžių, Jurkaičių, Radviečio, Valmierinės, Žagatpurvio miškai. Miškų šiaurės vakarinėje dalyje siekia Ašvos, pietinėje dalyje – Tenenio upę. Per miškus teka Ašvos kairieji intakai Juodupis, Stigrė, Žvelesys ir Tenenio dešinieji intakai Surtikė, Šiaudė, Ringalis, Ringys. Paviršius lygus, vietomis banguotas, yra nedidelių pelkėtų įdubų.
Medynai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Augavietės derlingos laikinai užmirkusios. 7 % miškų yra ekosistemų apsaugos, 2 % vandens apsauginių, 91 % ūkinių. Eglynų yra 42 %, beržynų 30 %, pušynų ir juodalksnynų po 10 %, drebulynų 5 %, baltalksnynų 2 %, ąžuolynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 23 %, pusamžiai medynai 40 %, pribręstantys 21 %, brandūs 16 %. Medynų vidutinis amžius 50 m., bonitetas 11,1, skalsumas 0,70, tūris 180 m³/ha, kasmet priauga po 6,0 m³/ha.
Miškuose nuolat gyvena vilkai, kanopinių žvėrių palyginti nedaug.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tenenių girininkijos 85 kvartale išlikę 1863 m. sukilėlių kapai. 1945–1951 m. Begėdžių-Radviečio miškuose veikė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Butageidžio rinktinės A. Miliulio vadovaujamos kuopos trečiojo Nemuno būrio partizanai (vadas S. Paulavičius).[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Brukas, Dalius Žygelis. Begėdžių-Radviečio miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 772 psl.