Bedantės
| Anodonta | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 (Anodonta anatina) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Bedantė (lot. Anodonta) (kitaip geldenė) – dvigeldžių moliuskų (Bivalvia) klasės, geldučių (Unionidae) šeimos gentis.
Šios geldutės paplitusios visame pasaulyje. Moliuskų kriauklės - plonasienės, sudarytos iš dviejų vienodų kiaušiniškų sąvarų. Sąvaras jungiantis užraktas neturi dantų (iš čia ir kilęs genties pavadinimas). Bedantės maitinasi organinių medžiagų liekanomis, smulkiais augalais ir gyvūnais. Šie dvigeldžiai - geri vandens filtruotojai (per parą perkošia keliasdešimt litrų vandens). Jie mažai judrūs, gyvena negiliuose stovinčiuose ar lėtai tekančiuose vandenyse; svarbi sąlyga, kad visais metų laikais vandenyje netrūktų deguonies. Skirtalyčiai. Spermatozoidai subręsta rudenį. Lervos (glochidijos) parazituoja žuvų žiaunose. Bedančių lervomis minta žuvys. Iš jų kriauklių gaminamas perlamutras [1]
[taisyti] Rūšys
Gentyje yra apie 15-17 rūšių. Lietuvoje sutinkamos 5 rūšys:
- Didžioji bedantė (Anodonta cygnea) - dažna;
- Žuvinė bedantė (Anodonta piscinalis) - dažna;
- Pailgoji bedantė (Anodonta cellensis) - dažna;
- Antinė bedantė (Anodonta anatina) – dažna;
- ir kt.
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Algirdas Mackevičius. bedantės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, 766 psl.
[taisyti] Nuorodos
- Ingrida Šatkauskienė (2004). Bestuburių įvairovė [1].
