Bežandžiai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Agnatha | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus) |
||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||
|
||||||||
| Klasės | ||||||||
|
Bežandžiai (lot. Agnatha) – primityviausi stuburiniai gyvūnai, neturintys žandų aparato ir porinių galūnių. Burna pritaikyta siurbti smulkų maistą arba įsikibti į auką. Iki mūsų dienų išliko tik nedidelė grupė labai pakitusių bežandžių – nėgės ir miksinos, kurios dabar skirstomos į dvi klases:
- Nėginiai apskritažiomeniai (Cephalaspidomorphi). Lietuvoje randamos trys rūšys:
- Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Pav.
- Upinė nėgė (Lampetra fluviatilis)
- Mažoji nėgė (Lampetra planeri)
- Miksiniai apskritažiomeniai (Pteraspidomorphi). Lietuvos vandenyse negyvena.
Šių klasių atstovai – priedugnio gyventojai, paplitę jūrose ir gėluose vandenyse, kai kurie plėšrūs, kiti – ektoparazitai. Jų kūnas gyvatiškas, labai gleivėtas (odoje yra daug vienaląsčių gleivinių ląstelių).
[taisyti] Skeletas
Bežandžių skeletas kremzlinis.
[taisyti] Nervų sistema
Bežandžių nervų sistema primityvi. Nugaros nervų pilvinė ir nugarinė šaknelės, kaip ir bekaukolių, nesusijungia į vieną nervą.
[taisyti] Virškinimo sistema
Bežandžių žarnynas tiesus, be kilpų.
