Bazalto pluoštas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Įranga vienai bazalto gijai tempti

Bazalto pluoštas – neorganinis cheminis pluoštas, gaminamas iš ypač plonų bazalto lydalo gijų. Naudojamas karščiui atspariems drabužiams, karštų skysčių filtrams, kompozitams. Jo gijos sudarytos iš plagioklazo, pirokseno ir olivino.

Bazalto pluoštas yra panašus į anglies pluoštą bei stiklo pluoštą, bet turi geresnes fizikines mechanines savybes negu stiklo pluoštas ir žymiai pigesnis negu anglies pluoštas. Ugniai atspari tekstilė iš bazalto pluošto naudojama aviacijos ir kosmoso bei automobilių pramonėse.

Gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bazalto pluošto gamybai bazaltas iš akmens laužyklų išlydomas apie 1400 °C temperatūroje. Lydalas išspaudžiamas pro filjerės angeles, ilgos sustingusios lydalo gijos tampa bazalto pluoštu. Bazalto gijos paprastai būna 9-13 µm storio. Jomis galima pakeisti asbesto pluoštą. Bazalto gijos turi didelį tampros modulį, todėl turi didelę savitąją trūkio jėgą - triskart didesnę negu plienas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą bandyta gaminti bazalto gijas 1923 m. JAV. Vėliau jų technologijas tyrinėtojai kūrė po Antrojo pasaulinio karo JAV, Europoje ir TSRS. Šio pluošto gaminiai buvo taikomi karinėje, kosmoso ir aviacijos pramonėje. 1995 m. bazalto pluošto technologijos išslaptintos, jas imta plačiai taikyti civilinėse srityse.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]