Baudžiamoji veika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Baudžiamoji veika - teisės pažeidimas; veika, už kurią baudžiamasis įstatymas numato sankciją (pvz., bausmę, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio, priverčiamąsias medicinos priemones). Baudžiamoji veika yra kalta, teisei priešinga (prieštaraujanti teisės normoms) veika, kurios sudėtį įtvirtina baudžiamasis įstatymas bei už kurios įvykdymą numato bausmę.

Baudžiamosios veikos (nusikaltimo) sudėtis ir atitinkama bausmė privalo būti įtvirtinta įstatyme, nes tik tokiu atveju galioja neigiama sankcija (galioja baudžiamosios teisės principas, kad nėra nusikaltimo ir bausmės, kurių nenumato baudžiamasis įstatymas, lot. Nullum crimen, nulla poena sine praevia lege poenali).

Rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Baudžiamosios veikos yra skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus.

  • Nusikaltimas - pavojinga ir baudžiamajame įstatyme (kodekse) uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė.
  • Baudžiamasis nusižengimas - pavojinga ir baudžiamajame įstatyme (kodekse) uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą (apibrėžimas pagal LR BK).

Veikos sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Baudžiamosios veikos sudėtį sudaro objektyvioji ir subjektyvioji sudėtys:

  • Objektyvioji sudėtis:
    • Objektyvioji pusė (baudžiamosios veikos padarymo aplinkybės),
    • Pažeidimo objektas (teisinis gėris, kurį gina baudžiamasis įstatymas ir į kurį kėsintasi baudžiamąja veika).
  • Subjektyvioji pažeidimo sudėtis:
    • Baudžiamosios veikos subjektas - asmuo, pažeidęs baudžiamąjį įstatymą,
    • Subjektyvioji pusė (kaltė).

Stadijos ir formos[taisyti | redaguoti kodą]

Baudžiamosios teisės teorijoje yra išskiriamos kelios baudžiamosios veikos stadijos bei formos: rengimasis padaryti nusikaltimą, pasikėsinimas padaryti baudžiamąją veiką, savanoriškas atsisakymas pabaigti baudžiamąją veiką.

Veikos stadijos ir formos:

  • Rengimasis padaryti nusikaltimą - priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Asmuo už rengimąsi padaryti nusikaltimą atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama.
  • Pasikėsinimas padaryti baudžiamąją veiką - tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra ir tada, kai kaltininkas nesuvokia, jog jis veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą arba naudoja netinkamas priemones. Asmuo už pasikėsinimą padaryti baudžiamąją veiką atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama.
  • Savanoriškas atsisakymas pabaigti baudžiamąją veiką - tokia veikos padarymo stadija, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą baudžiamąją veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti. Asmuo, savo noru atsisakęs pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, atsako tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Kai baudžiamąją veiką daro keli asmenys, tai savanoriškai atsisakęs ją pabaigti organizatorius ar kurstytojas neatsako, jeigu jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių, kad bendrininkai nepadarytų baudžiamosios veikos, kurią jis organizavo ar sukurstė, ir ta veika nebuvo padaryta ar neatsirado jos padarinių. Be to neatsako padėjėjas, jeigu jis savo noru atsisakė dalyvauti baudžiamojoje veikoje, apie tai pranešė kitiems bendrininkams ar teisėsaugos institucijoms ir ta veika nebuvo padaryta arba ji padaryta be jo pagalbos. Asmuo, kuris bandė savu noru atsisakyti pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bet baudžiamosios veikos arba jos padarinių jam nepavyko išvengti, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama (pagal Lietuvos BK).

Sąvoka[taisyti | redaguoti kodą]

Sąvoka baudžiamoji veika reiškia, kad ji yra baudžiamoji [teisinė] veika, t. y. baudžiamosios [teisės normomis draudžiama] veika, už ją yra baudžiama [remiantis] baudžiamosios teisės (baudžiamojo įstatymo, pvz., Baudžiamojo kodekso) normomis.

Lietuvos baudžiamajme kodekse yra įtvirtinta nusikalstamos veikos sąvoka, kuri etimologiškai nėra tinkama; pirmojo žodžio šaknis (nusikalst-) suponuoja tai, terminas yra žodžio nusikaltimas sinonimas. Pagal LR BK nusikalstamos veikos yra skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus - tokiu atveju teisės pažeidimo rūšies pavadinimas (nusikalstama veika) sutampa su vienu iš pažeidimo porūšiu (nusikaltimas), gaunama sąvokų tautologija (tinkamesnė BK formuoluotė galėtų būti - baudžiamosios veikos yra skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus).