Batavijos respublika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Batavijos respublika
ol. Bataafse Republiek
Prinsenvlag.svg
1795 – 1806 Flag of the Netherlands.svg
Flag of the Batavian Republic.svg Batavische Rep Gösch.png
Locatie Bataafse Republiek.PNG
Administracinis centras: Haga

Batavijos respublika (ol. Bataafse Republiek) buvo Olandijos respublikos įpėdinė. Ji egzistavo 1795 m. sausio 19 d.–1806 m. birželio 5 d. Ji baigėsi Liudvikui Bonapartui tapus Olandijos karaliumi.

Batavijos respublika buvo populiari olandų tarpe, ji atsirado po liaudies sukeltos revoliucijos, bet ji buvo įkurta su revoliucinės Prancūzijos respublikos karine parama. Ji buvo Prancūzijos satelitinė valstybė. Prancūzai labai kišosi į jos reikalus, bent tris kartus surengė perversmus, kad į valdžią respublikoje ateitų jiems palankios frakcijos. Kita vertus, rašytinės Olandijos konstitucijos atsiradimą lėmė vidiniai faktoriai, o ne prancūzų įtaka, kol Napoleonas Bonapartas padarė savo brolį Olandijos karaliumi.

Ekonominės, politinės ir socialinės respublikos reformos turėjo ilgalaikių pasekmių. Konfederacinį modelį pakeitė unitarinė valstybė. Pirmoji Olandijos istorijoje konstitucija 1798 m. buvo demokratinė, nors apribota po perversmo. Demokratinę respublikos valdžią 1801 m. nuvertė autoritarinis režimas po konstitucijos pakeitimo. Tačiau trumpas demokratinis laikotarpis padėjo 1848 m. reformoms, kai buvo apribota karaliaus valdžia. Tuo metu pirmąkart Olandijoje atsirado ministerijos, daug dabartinių vyriausybės departamentų kilo iš tų laikų.

Nors Batavijos respublika buvo Prancūzijos klientė, jos valdžia stengėsi išsaugoti nepriklausomybės likučius ir ginti olandų interesus, net jei jie kirtosi su prancūzų. Šis tariamas olandų užsispyrimas lėmė Batavijos respublikos panaikinimą, kai Napoleonas nusprendė, kad paskutinis jo į valdžią pastatytas Rutger Jan Schimmelpenninck buvo neveiklus. Jo brolis Liudvikas Bonapartas irgi nesilaikė prancūzų diktato, tad greitai buvo nuverstas.