Bastioninė pilis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bastioninė pilis (angl. bastion castle; rus. бастионный замок) – mūrinė pilis, kurios apvadą sudaro žemės pylimai, gynybiniai grioviai, o gynybinės sienos kampuose turi bastionus – lauk išsikišusius bokštus su šaudymo angomis (ambrazūros).

Jos kartu buvo ir didikų rezidencijos, rūmus įrengdavo pilies kieme. Pirmoji bastioninė pilis Lietuvoje buvo pastatyta Nesvyžiuje. Kitos bastioninės pilys buvo Biržų, Bychovo, Liachovičių, Slucko pilys.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]