Basa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Basa
isp. Baza
   Escudo de Baza (Granada).svg   
LocationBaza (municipality).png

Basa
37°29′30″N 2°46′30″W / 37.49167°N 2.775°W / 37.49167; -2.775 (Basa)Koordinatės: 37°29′30″N 2°46′30″W / 37.49167°N 2.775°W / 37.49167; -2.775 (Basa)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Ispanijos vėliava Ispanija
Regionas: Andalūzija Andalūzijos regionas
Provincija: Granados provincija
Įkūrimo data: tarp 1810 ir 500 m. pr. m. e.
Alkaldas: Pedras Fernandesas Penjalveras (PSOE)
Gyventojų (2009): 23 359
Plotas: 545 km²
Tankumas (2009): 43 žm./km²
Altitudė: 844 m
Pašto kodas: 18800
Tinklalapis: www.ayuntamientodebaza.es
Commons-logo.svg Vikiteka: BasaVikiteka
Kirčiavimas: Basà
Basos dama
Basos Santjago bažnyčia
Basos turgus trečiadieniais vyksta buvusioje geležinkelio stoties aikštėje

Basamiestas ir savivaldybė Ispanijos pietuose, Andalūsijoje, Granados provincijoje, Basos komarkoje, greta 1488 m aukščio Chabalkono kalno.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Rajonas aplink Basą buvo gyvenamas nuo priešistorinių laikų. Juos primena 1971 m. liepos 22 d. atrasta „Basos dama“. Miestas įsteigtas romėnų laikais IV a. pr. m. e. ir pavadintas Basti vardu. Jis buvo svarbus romėnų Tarako srities komercinis centras. Basos vyskupija įsteigta 306 m. Senovinė San Maksimo bažnyčia, įsteigta vizigotų karaliaus Rekaredo apie 600 m. Kraštą užėmus musulmonams katedra 713-1489 m. buvo paversta į mečetę. Miestas liko pagrindiniu komerciniu centru su daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų, vienų iš trijų svarbiausių miestų Granados karalystėje. 1489 m. per Rekonkistą, miestą po septynių mėnesių apgulties užėmė karalienės Izabelės Kastilietės kariuomenė. Jos pabūklas vis dar papuošia Alamedą. 1810 m. rugpjūčio 10 d. šalia miesto prancūzų pajėgos nugalėjo didelę ispanų kariuomenę.

Keliai[taisyti | redaguoti kodą]

Pro Basą dar I a. nutiestas Augusto kelias „Via Herculea“, jungęs Antekerą ir Kartacheną. Šiandien Basa pasiekiama tuo pačiu maršrutu nutiestu plentu A92 iš Almerijos arba Sevilijos ties Gadiksu pasukus keliu A92N šiaurės rytų kryptimi. 2003 m. pašalinus pavojingiausias kelių kreives maršrutas tapo saugesnis ir greitesnis. Nuo Viduržemio magistralės E15 pasiekiama keliu A334 nuo Santa Barbaros pasukus vakarų kryptimi, iš Malagos – keliais A45 arba A46 iki plento A92 ir pasukus į rytus.

18851985 m. veikė ir geležinkelis MursijaGranada, tačiau jį nukonkuravo automobilių transportas. Basos geležinkelio stoties aikštėje trečiadieniais vyksta turgūs, buvusi trasa tapo automagistrale, o geležinkeliui atminti buvusios pervažos vietoje pastatytas paminklas. [1]

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1787 m. ir 1950 m.
1787 m. 1842 m. 1860 m. 1877 m. 1887 m. 1897 m.sur.
7 740 10 433 13 625 12 973 11 918 11 914
1900 m. 1910 m. 1920 m. 1930 m. 1940 m. 1950 m.
12 749 15 988 15 933 17 506 20 588 23 642
P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1960 m. ir 2009 m.
1960 m. 1970 m.sur. 1981 m. 1991 m. 1996 m.
20 686 20 199 20 896 20 519 20 685
2001 m.sur. 2004 m. 2006 m. 2009 m. -
21 808 21 600 22 000 23 359 -


Tarp 1950 m. ir 1985 m. gyventojų skaičius mažėjo dėl emigracijos į Kataloniją ir Levantą, be to, nemažai gyventojų vyko laikiniems darbams į Prancūziją, Vokietiją, Šveicariją.

2007 m. pačioje Basoje gyveno 23 287 gyventojai, kitose savivaldybės gyvenvietėse: Baule – 181, La Chamule – 37, Rio de Basoje – 100, Benasebadoje – 16 gyventojų.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Basa – žemės ūkio kraštas. Auginami miežiai, migdolai, alyvmedžiai, išplėtotas mėsos apdirbimas, sūrių gamyba. Veikia apie 1450 prekybos ir paslaugų įmonių, tarp jų 26 kavinės ir restoranai, turistams turima 318 vietų viešbučiuose ir pensionuose.

Turistus traukia Nacionalinis archeologijos muziejus, Siera Basos nacionalinis gamtos parkas, Chabalkono kalnas, Negratino tvenkinys, fiestos, nuo 1903 m. „Plaza de Toros“ vykstančios koridos.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Juan García López (1994). Memorias de la línea férrea „Lorca a Baza“ y „Almendricos a Águilas“.