Barysavas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Barysavas
brus. Барысаў, rus. Борисов
   Coat of Arms of Barysaŭ, Belarus.png      Flag of Barysau.gif   
Borisov-view-from-hill.jpg
Vaizdas nuo aplinkinių kalvų

Barysavas
54°14′0″N 28°30′0″E / 54.23333°N 28.5°E / 54.23333; 28.5 (Barysavas)Koordinatės: 54°14′0″N 28°30′0″E / 54.23333°N 28.5°E / 54.23333; 28.5 (Barysavas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Minsko sritis Minsko sritis
Rajonas: Barysavo rajonas
Įkūrimo data: 1102 m.
Gyventojų (2007): 149 700
Commons-logo.svg Vikiteka: BarysavasVikiteka
Kirčiavimas: Barýsavas

Barysavas arba Borisovas (brus. Барысаў, rus. Борисов) – miestas abipus Berezinos upės, prie geležinkelio ir plento Maskva – Minskas, Baltarusija. Barysavo rajono centras. 149 700 gyv. (2007 m.).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas įkurtas 1102 m., kitais duomenimis, 1032 m. Pirmą kartą minimas 1127 m. Laurentijaus metraštyje kaip Polocko žemės, 1128 m. Ipatijaus metraštyje – kaip Polocko kunigaikštystės miestas. Nuo XIII a. vidurio Barysavą valdė Lietuvos kunigaikščiai. 1542 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Barysavo pilį padovanojo Vilniaus vaivadai J. Hlebavičiui, Barysavas prijungtas prie Vilniaus vaivadijos. Magdeburgo teisės nuo 1563 m. Nuo 1563 m. seniūnijos centras. Po Liublino unijos priklausė Oginskiams, Radviloms, įėjo į Vitebsko vaivadijos Oršos apskritį. 1793 m. per Abiejų Tautų Respublikos II padalijimą atiteko Rusijos imperijai, nuo 1795 m. jos Minsko gubernijos apskrities centras. Nuo 1924 m. rajono centras. 19411944 m. naciai prie miesto įrengė 4 koncentracijos stovyklas, kuriose žuvo apie 33 000 Borysavo ir apylinkių gyventojų.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1795 m. ir 2007 m.
1795 m. 1887 m. 1907 m. 1939 m.sur. 1959 m.sur.
1 600 17 737 18 055 26 900 59 300
1970 m.sur. 1997 m. 2001 m. 2005 m. 2007 m.
84 000 154 300 151 000 150 000 149 700


Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Yra geležinkelio stotis. Išplėtota mašinų (automobilių elektros įrangos, sunkvežimių hidraulinių stiprintuvų, agregatų) gamyba, metalo, medžio apdirbimas, miško chemijos, chemijos (buitinės chemijos, gumos techninių dirbinių, polimerinės taros, plastikinių dirbinių), farmacijos, statybinių medžiagų (gelžbetonio gaminių), siuvimo, maisto pramonė, muzikos instrumentų, krištolo gamyba. Yra Taikomosios dailės kombinatas.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste yra muziejus. Bažnyčia, statyta 18061823 m., Prisikėlimo soboras (1874 m.), sinagoga (XX a.).[1]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Mindaugas Pažemys. Barysavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 653 psl.