Barjeriniai rifai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Barjeriniai rifai – viena iš koralinių rifų rūšių. Šie rifai stambesni nei pakrantiniai rifai, dažnai gerokai nutolę nuo kranto, atsiskyrę nuo jo kartais giloku vandens koridoriumi. Geriausias pavyzdys – Didysis barjerinis rifas Australijoje.

Barjerinių rifų atsiradimą galima įsivaizduoti taip, kad iš pradžių susidarę pakrančių rifai dėl kranto ir priekrantinės jūros dugno dalies grimzdimo buvo atskirti nuo kranto gilesne jūros dalimi.

Labai pagrįstai koralinių rifų ir salų kilmę išaiškino Č.Darvinas. Č.Darvinas manė, jog koralinių salų – atolų susidarymas taip pat susijęs su vienos ar kitos jūros dugno dalies grimzdimu. Iš pradžių, pagal Darviną, nedidelės vandenynų vulkaninės kilmės salos buvo apsuptos pakrantinių, o vėliau ir barjerinių rifų. Paskui sala pamažu grimzdo, o ją supantieji koralų pastatai, dugnui grimztant, augo į viršų. Salai visai nugrimzdus susidarė žiedo pavidalo atolai su vandens lagūna viduryje.

Atolų kilmę galima įsivaizduoti ir kitaip – koraliniams klintynams augant ant povandeninių kalnų grandinių viršūnių, kurios yra arti jūros paviršiaus. Ypač gausu koralinių salų Ramiojo vandenyno tropikinėje dalyje.