Barbarizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Barbarizmas (gr. barbarismos 'negraikiškas posakis') – svetimybė, bendrinės kalbos normoms prieštaraujantis žodis, žodžio forma ar sintaksinė konstrukcija, pasiskolinta iš kitos kalbos.

Šiuo vardu poklasikiniais laikais graikai vadino svetimus papročius, negraikišką kalbos vartoseną ir apskritai netaisyklingus posakius ir kalbos klaidas. Nuo gramatiko Donato laikų (IV a.) kova su neįsigalinčiomis svetimybėmis prasideda ir lotynų kalboje. Viduramžiais mokyklose mokyta vengti barbarizmų.

Pagal kilmę barbarizmai vadinami anglicizmais, galicizmais, germanizmais, rusicizmais, amerikanizmais.

Lietuvių kalboje barbarizmai skirstomi į žodyno ir sintaksės (pažodžiui iš kitų kalbų versti posakiai).

Žodyno barbarizmai gali būti:

  • lietuvių kalbos tarčiai nebūdingas atskirų ištarimas
  • žodžių daryboje naudojamos svetimos priesagos, pvz., kaimyn-ka, univer-ka, Jadz-ka
  • nereikalingi skoliniai: lyšnas, paduška, zoviesas