Barbarizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Barbarizmas (gr. barbarismos 'negraikiškas posakis') – svetimybė, bendrinės kalbos normoms prieštaraujantis žodis, žodžio forma ar sintaksinė konstrukcija, pasiskolinta iš kitos kalbos.
Šiuo vardu poklasikiniais laikais graikai vadino svetimus papročius, negraikišką kalbos vartoseną ir apskritai netaisyklingus posakius ir kalbos klaidas. Nuo gramatiko Donato laikų (IV a.) kova su neįsigalinčiomis svetimybėmis prasideda ir lotynų kalboje. Viduramžiais mokyklose mokyta vengti barbarizmų.
Pagal kilmę barbarizmai vadinami anglicizmais, galicizmais, germanizmais, rusicizmais, amerikanizmais.
Lietuvių kalboje barbarizmai skirstomi į žodyno ir sintaksės (pažodžiui iš kitų kalbų versti posakiai).
Žodyno barbarizmai gali būti:
