Baratolas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Baratolas (angl. baratol) – sprogstamoji medžiaga, sudaryta iš TNT ir bario nitrato, kur įmaišyta apie 1 %[1] parafino. Paprastai baratole trinitrotoluolo būna 25-33 % mišinio. Dėl didelio bario nitrato tankio baratolo tankis yra ne mažesnis už 2,5 g/cm³.

Baratolą kaip lėtąjį sprogstamąjį komponentą naudojo kai kuriose ankstyvosiose branduolinėse bombose, kur B mišinys buvo naudojamas kaip greitasis sprogstamasis komponentas. Branduolinė bomba, 1945 m. sprogdinta Trinity bandyme, 1949 m. sprogdinta pirmoji tarybinė branduolinė bomba RDS-1, 1972 m. sprogdinta Indijos branduolinė bomba naudojo baratolą ir B mišinį.[1]

Baratolo detonacijos greitis maždaug 4900 m/s.[2]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]