Baraka

Šis straipsnis apie filmą. Apie islamo sąvoką skaitykite straipsnyje Baraka (islamas).


Baraka


Pavadinimas	Baraka
Kilmės šalis	JAV
Režisierius	Ron Fricke
Prodiuseris (-iai)	Mark Magidson
Scenaristas (-ai)	Constantine Nicholas Genevieve Nicholas
Operatorius	Ron Fricke
Kompozitorius	Michael Stearns
Metai	1992
Žanras	dokumentinis filmas
Trukmė	96 min.
Kalba	-
IMDb įrašas

Baraka – 1992 m. eksperimentinis dokumentinis filmas, sukurtas Rono Frikės. Šis filmas neturi veikėjų, pasakotojo, nėra siužeto. Filmas vaizdų ir garso pagalba kuria filosofinę esė. Filmo autorius ir operatorius Ronas Frikė su savo komanda aplankė 24 šalis ir filmavo įvairius vaizdus plačiajuoste kamera TODD-AO (65 mm). Savo sukurta kompiuterine programa Ronas sugebėjo sukurti išskirtinius, laike ištęstus kadrus.

Filmo pavadinimas arabų kalba reiškia „palaiminimas“. Sufizmo mokyme žodis baraka reiškia „malonė“.

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Filmas pradedamas Himalajų vaizdais. Vėliau rodomi įvairių religijų ritualai, juos keičia laukinės gamtos vaizdai, gamtoje gyvenančių žmonių genčių šokiai. Šiuos vaizdus keičia šiuolaikinės civilizacijos laimėjimai, negandos ir beprasmybė – masinė gamyba, transporto ir žmonių masių spūstys, psichikos ligos, skurdas, šiukšlynai, kariai ir karo technika, koncentracijos stovyklos. Paskutinę filmo dalį sudaro senovinių miestų griuvėsių, architektūros paminklų, šventyklų vaizdai, vėl grįžtama prie religinių ritualų. Filmas užbaigiamas žvilgsniu į naktinį dangų.

Muzika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muziką filmui sukūrė kompozitorius Maiklas Stirnsas. Būdinga ambientinė, sakrali, etninių motyvų turinti muzika. Prie garso takelio kūrimo prisidėjo grupės „Dead Can Dance“, „Inkuyo“, „Brother“, atlikėjai L. Subramaniam, Ciro Hurtado, David Hykes, Somei Satoh, Kohachiro Miyata, Dipcečoklingo budistų vienuolyno vienuoliai.