Bang Pa In karaliaus rūmai

Bang Pa In karaliaus rūmai (taj. พระราชวังบางปะอิน) – Tailando karaliaus rūmai, žinomi kaip Čakri dinastijos karalių vasaros rezidencija. Rūmų kompleksas yra 15 km į pietryčius nuo Ajutajos, kairiajame Čaoprajos upės krante.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bang Pa In karaliaus rūmai buvo pastatyti XVII a. Pagal Ajutajos kroniką, rūmus pastatė karalius Prasatongas (Prasat Thong).

Karalius savo motinos In žemėje, Čaoprajos upės saloje, pastatė Vat Čumfonikajaramo (Wat Chumphon Nikayaram) vienuolyną. Upės krante, į pietus nuo vienuolyno, buvo iškasti tvenkiniai ir pastatyti rūmai. Kronikoje yra išlikęs tik vienas įrašas apie karališkosios rezidencijos Aisavandipajasano (Aisawan-dhipaya-asana) pastatą, kuris buvo pastatytas 1632 m., būsimojo karaliaus Narajaus (Narai) gimimo garbei. Nežinoma, kaip ši rezidencija buvo naudojama iki 1767 m., kai žlugo Ajutajos karalystė, bet 1807 m. pro šalį plaukęs tajų poetas Suntornpu (taj. สุนทรภู่) rūmus pamatė apgriuvusius ir apleistus.

Tik valdant karaliui Mongkutui (Rama IV) rūmai buvo atstatyti ir pradėti naudoti kaip karaliaus vasaros rezidencija. 1878 m. karalius Čulalongkornas (Rama V) upės saloje pastatė neogotikos stiliaus Vat Nivetampravato (Wat Niwet Thamprawat)^[1] vienuolyną, kuris savo išvaizda primena krikščionišką bažnyčią. Kiti rūmų ansamblio pastatai buvo pastatyti 1872-1889 m.

Dabar rūmai naudojami karaliaus priėmimams, banketams ir yra karališkosios šeimos vestuvių vieta.

Rūmų kompleksas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal Tailande galiojančias taisykles, karaliaus rūmų teritorija padalinta į dvi dalis: viešoji (išorinis kiemas) ir privačioji (vidinis kiemas), skirtą tik karališkajai šeimai ir jos aplinkai. Abi šias komplekso dalis skiria tiltas.

Pastatai esantys viešojoje rūmų komplekso dalyje

Dievo karalius auksiniai rūmai (Ho Haem Montien Devaraj) – 1880 m. karaliaus Čulalongkorno pastatyta nedidelė mūrinė khmerų stiliaus stūpa, kurios viduje yra auksinė karaliaus Prasatongo skulptūra. Pastatą saugo du granitiniai liūtai.
Karališkosios giminės salė (Sabakarn Rajaprayoon) – dviejų aukštų pastatas su kolonomis pastatytas 1876 m. karaliaus Čulalongkorno broliams ir jų šeimoms. Dabar čia yra Bang Pa In vasaros rūmų nuolatinė ekspozicija.
Asmeninės laisvės Dieviškoji vieta (Aisawan-dhipaya-asana) – tvenkinio saloje pastatytas tajų stiliaus paviljonas su keturiais prieangiais ir kaskadomis smailėjančiu stogu. Pastatas pastatytas 1876 m. ir yra Afornfimoko (Aphorn Phimok) sosto salės Bankoke kopija. dabar paviljono viduje yra bronzinė karaliaus Čulalongkorno statula.
Puiki ir šviečianti dangaus vieta (Phra Thinang Varobhas Bimarn) – neoklasicizmo stiliaus vieno aukšto gyvenamasis pastatas pastatytas 1876 m., kaip karaliaus rezidencija. Pastatas išpuoštas paveikslais, vaizduojančiais įžymius Tailando istorijos įvykius.

Pastatai esantys privačioje rūmų komplekso dalyje

Ramios žemės sodas (Uthayan Phumisathian) – 1877 m. pastatytas karaliaus Čulalongkorno gyvenamasis dviejų aukštų medinis pastatas. 1938 m. labai nukentėjo nuo gaisro ir buvo atstatytas iš mūro tik 1996 m. Pastato vidų puošia Napoleono III laikų baldai.
Išminties sekimas (Ho Withiin Thasana) – observatorijos tipo pastatas pastatytas 1881 m. skirtas stebėti apylinkes.
Karališkoji rezidencija Dangaus šviesa (Phra Thinang Wehart Chamrun) – kinų stiliaus dviejų aukštų pastatą 1889 m. pastatė kinų pirkliai. Pirmame aukšte yra kinų stiliaus sostas. Kunigaikštis E. Uchtomskis rus. Эспер Эсперович Ухтомский apie šį pastatą rašė: tai tikrai romantiški rūmai, grindys išklotos plytelių ornamentais, masyvus juodmedžio baldai, subtilūs raižiniai puošia kolonas ir langus. Viskas dekoruota aukso, sidabro ir porceliano dirbiniais. Pats Kinijos imperatorius nustebtų pamatęs juos!^[2] Šiuose rūmuose mėgo gyventi karalius Vajiravudas (Rama VI).
Karalienės Sunandakumariratanos memorialas – 1880 m. karalienė Sunandakumariratana plaukdama valtyje į Bang Pa In rūmus, nuskendo Čaoprajos upėje. Karalius Čulalongkornas jos atminimui pastatė marmuro obeliską, kuriame tajų ir anglų kalbomis iškalta jo paties sukurta poema.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Vat Nivetampravato vienuolynas Archyvuota kopija 2011-10-11 iš Wayback Machine projekto.
↑ Э. Э. Ухтомский, Путешествие Государя Императора Николая II на Восток. В 2-х книгах, Китеж, 2010 m. II tomas 245-246 psl. ISBN 6436512580