Bandikotos
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Bandicota | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Bandicota bengalensis | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
|
Bandikotos ( Bandicota) – pelinių (Muridae) šeimos graužikų gentis. Kailis ilgas, minkštas, gana tankus arba būna šiukštus ir retas. Nugara šviesiai pilkos, rudos ar beveik juodos spalvos. Pilvas nešvariai baltos spalvos. Turi 6-9 spenelių poras. Kūnas 16-36 cm, uodega – 14-26 cm ilgio. Masė 685-1132 g. Snukutis trumpas ir platus. Uodega apaugusi retais plaukais. Priekinių galūnių nagai stambūs. Pėda su 6 pagalvėlių mazoliais.
Paplitusios Šri-lankoje, Indijoje, Nepale, Mianmare, pietų Kinijoje, Tailande, Indokinijos pusiasalyje, Sumatros saloje, Taivane.
Gyvena džiunglėse arba tankiuose krūmynuose, o indinė badikota yra žmogaus komensalas. Išsikasa gilius sudėtingus urvus su keliomis saugyklomis, kuriose kaupia grūdus, vaisius, riešutus. Aktyvios prietemoje. Gali gerai plaukti. Vadoje būna 10-12 jauniklių. Dauginasi ištisus metus.
Gentyje yra 3 rūšys:
- Bengalinė bandikota, arba indinė kurminė žiurkė, (Bandicota bengalensis)
- Indinė bandikota (Bandicota indica)
- Savilio bandikota (Bandicota savilei)