Banana Jošimoto

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Banana Jošimoto
jap. よしもと ばなな
Gimė: 1964 m. liepos 24 d.
Tokijuje
Veikla: Japonijos novelistas.
Pareigos: rašytoja
Commons-logo.svg Vikiteka: Banana JošimotoVikiteka

Banana Yoshimoto (jap. よしもと ばなな = Yoshimoto Banana, tikrasis vardas Mahoko Yoshimoto jap. 吉本 真秀子 = Yoshimoto Mahoko g. 1964 m. liepos 24 d. Tokijuje) yra šių laikų Japonijos rašytoja. Savo pseudonimą pasirašo hiragana raštu.[1]

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Mahoko gimė 1964 m. liepos 24 d. Tokijuje. Jos tėvas – žymus poetas Takaaki Yoshimoto, o sesuo Haruno Yoiko – Japonijoje žymi animacinių filmų kūrėja. Augdama liberalioje šeimoje Mahoko nuo mažens suprato nepriklausomybės reikšmę.

Ji baigė Japonijos universiteto Menų koledžo literatūrą. Tuo metu ji pasirinko pseudonimą Banana, kuris jai atrodė „mielas“ ir „turintis dvilytiškumo“[2].

Nepaisant sėkmės ji išliko paprasta ir neišsiskirianti iš kitų – net viešumoje vengia makiažo ir rengiasi paprastai. Su žurnalistais ji vengia kalbėti apie savo asmeninį gyvenimą, tačiau mielai bendrauja temomis apie savo kūrybą. Kiekvieną dieną ji paskiria pusvalandį savo kūrinių rašymui kompiuteriu ir teigia, kad „jaučia kaltę, nes rašo tas istorijas daugiausia dėl malonumo“. Internete yra jos vis atnaujinamas žurnalas angliškai kalbantiems gerbėjams.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Banana pradėjo rašyti dirbdama padavėja golfo klubo restorane 1987 m. Ji teigia, kad Stiveno Kingo romanai (ypač ne siaubo) buvo vieni pirmųjų kūrinių, padariusių jai didžiausią įtaką. Vėliau jos kūrybai didelę įtaką darė Truman Capote ir Isaac Bashevis Singer.

Bananos debiutinis romanas Virtuvė buvo itin sėkmingas, vien Japonijoje išleistas labai dideliu tiražu[reikalingas šaltinis]. Pagal romano scenarijų sukurtos net 2 ekranizacijos: japonų TV serialas ir labiau išgarsėjusi Honkongo režisieriaus Yim Ho versija 1997 m. Romanas taip pat pelnė daug apdovanojimų: Kaien Debiutuojančių Rašytojų Premiją 1987 m. lapkritį, Umitsubame Pirmojo Romano Premiją bei Izumi Kyoka Literatūros Premiją 1988 m. sausį.

Pagal kitą romaną „Sudie, Tsugumi“ irgi sukurtas filmas 1990 m., kurį režisavo Džun Ičikava. Knyga susilaikė įvairių vertinimų.

Kritikai teigia, kad dauguma rašytojos kūrinių paviršutiniški ir komerciški, tačiau gerbėjų nuomone, Banana suprato, ką reiškia būti jaunam ir sugniuždytam šiuolaikinėje Japonijoje. Jošimoto mano, kad dvi jos pagrindinės temos yra „jaunų žmonių išsekimas šiuolaikinėje Japonijoje“ ir „kaip siaubingos patirtys palieka žymę žmogaus gyvenime“. Jos romanai gali būti nuotaikingi ir nutolę nuo tikrovės, bet visada paliesti tradicinės japonų ideologijos. Nors kritikai ją laiko „lengvo svorio“ kūrinių rašytoja, Banana neslėpia turinti tikslą laimėti Nobelio literatūros premiją. Tačiau labai abejojama, ar taip galėtų nutikti, nes kai kurie dabartiniai Nobelio komiteto nariai tokius rašytojos siekius įvertino labai skeptiškai.

Iš viso Banana yra parašiusi 12 romanų ir septynis esė rinkinius, kurių kartu sudėjus pasaulyje parduota 6 mln. kopijų[3].

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]