Balzaminė tuopa

Balzaminė tuopa (Populus balsamifera) – gluosninių (Salicaceae) šeimos, tuopų (Populus) genties lapus metantis medis.

Morfologija

Laja plačiai kiaušiniška, šoninės šakos palinkusios žemyn, kai kurios išsišakojusios beveik stačiu kampu. Žievė lygi, plika, žemutinėje liemens dalyje juosvai pilka, suaižėjusi. Ūgliai rausvai rudi, žvilgantys, apvalūs arba kiek briaunuoti. Pumpurai kiaušiniški, labai smailomis viršūnėmis, žalsvai rudi, lipnūs ir kvapnūs. Lapai paprasti, kotuoti, odiški, kiaušiniški, 5–12 cm ilgio ir 3–8 cm pločio, jų viršutinė pusė tamsiai žalia, žvilganti, apatinė pilka su gelsvomis ir rusvomis dėmelėmis, pradžioje plaukuoti, vėliau pliki, kvapnūs. Žiedai žirginiuose. Kuokeliniai žirginiai 7–10 cm ilgio. Žiede yra 20–30 (40–60) kuokelių. Žiedo žvynelis supleišėjusiais kraštais. Piesteliniai žirginiai dar stambesni – 15–20 cm ilgio. Žydi balandžio – gegužės mėnesį, lapams skleidžiantis arba prieš lapų skleidimąsi. Vaisių dėžutės stambios, žalios, kiaušiniškos, padalytos į 3–4 skyrius, prinoksta gegužės mėnesį arba birželio pradžioje, o netrukus išbyra sėklos. Sėklos su labai plaukuotais skristukais, jas išplatina vėjas. Balzaminė tuopa yra dvinamis augalas. Mediena lengva ir minkšta.

Vegetacija

Dauginasi atžalomis, ataugomis ir sėklomis. Pavasarį lengvai dauginama sumedėjusiomis gyvašakėmis. Auga labai greitai, ypač padauginta gyvašakėmis. Neatspari puviniui. Jau 21–30 metų medelių liemens viduryje atsiranda puvinys, todėl balzaminė tuopa neilgaamžė.

Augavietės

Balzaminė tuopa – nereikli. Atsparios aplinkos taršai, valo ir grynina orą, išskiria daug deguonies. Dekoratyviniu bei ūkiniu atžvilgiu balzaminė tuopa labiau tinkama dykvietėms ir nenaudojamoms teritorijoms apželdinti.

Paplitimas

Kilusi iš šiaurinės Šiaurės Amerikos dalies. Išplitusi nuo Aliaskos iki Atlanto vandenyno. Lietuvoje dažnoka. Atspari klimatinėms sąlygoms. Auginama grupėmis želdiniuose. Jų aptinkama Šiauliuose, Telšiuose, Kelmėje, Kaune ir kt. Juodkrantėje, Vilniuje, Varėnoje auga didžialapė balzaminės tuopos forma.

Panaudojimas

Pavasarį brinkstantys pumpurai pasidengia aromatinga derva, kurią renka bitės – tai viena iš bičių pikio sudedamųjų dalių. Mediena naudojama popieriaus, degtukų, įvairių įrankių gamybos pramonėje. Iš šakelių gaminamos vantos. Balzaminės tuopos gydomosios savybės naudojant vantas pirtyje: gerina fizinę būseną; naikina pagirių sindromą; mažina uždegiminius procesus; mažina kaulų skausmus; gydo odos ligas; skatina organizmo valymo procesus; gydo perštinčią odą; nuoviras ar vanduo, kuriame mirko vantos, tinka plaukams perskalauti, juos stiprina ir skatina augimą. Balzaminės tuopos garų negalima naudoti pernelyg daug, jei pasireiškia depresijos požymiai.

Liaudies medicinoje naudojami pumpurai, ūgliai ir lapai. Pumpurai skinami kovo-balandžio mėnesiais, prieš lapų sprogimą. Arčiau šakų viršūnių pumpurai paliekami, kad iš jų galėtų išaugti lapai ir nauji ūgliai. Džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 35 °C temperatūroje. Džiūsta ilgai, dažnai reikia vartyti. Išdžiuvę pumpurai išlieka lipnūs ir kvapnūs. Laikomi medžiaginiuose maišeliuose sausoje gerai vėdinamoje patalpoje. Vartotini dvejus metus. Tuopų pumpuruose yra apie 6 proc. eterinio aliejaus, flavonoidų, galinės ir obuolių rūgščių, glikozidų: salicino ir populino; dervų, aliejaus, vaško, vitaminų, mineralinių, rauginių, antibiotinių ir kitų medžiagų. Pumpurų vandenine ištrauka ir tepalu gydomos odos žaizdos, sutrūkusios rankos ir kojos, nudegimai, podagra, hemorojus, reumatas. Be to, jie skatina plaukų augimą ir šlapimo išsiskyrimą. Pumpurų eterinis aliejus vartojamas parfumerijos, kosmetikos, tualetinio muilo bei balzamo gamyboje.

Literatūra

• A. Navasaitis, M. Navasaitis, „Lietuvos medžiai“, Vilnius „Mokslas“, 1979 m., (141 psl.)