Rytų Baltijos mažoji rasė
Rytų Baltijos mažoji rasė – viena iš europidų didžiosios rasės mažųjų rasių (antropologinis tipas), išskiriama kai kurių XX a. I pusės antropologų. Šiuolaikinėje antropologijoje toks tipologinis skirstymas atmetamas.[1]
Sąvokos atsiradimas ir naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„Rytų Baltijos rasės“ terminą XX a. trečiajame dešimtmetyje įvedė suomių-švedų antropologas Rolfas Nordenstrengas.[2] Vėliau šį terminą vartojo vokiečių antropologas Hansas Giunteris, švedų antropologas Bertilas Lundmanas, taip pat amerikiečių antropologai K. Kunas ir R. Makalokas. Analogiškas antropologinis tipas, pavadintas „Rytų Europos“, buvo išskirtas I. Denikerio ir E. F fon Eikštedto. Vėliau ši sąvoka vartota sovietų antropologų, kurie laikėsi populiacinės rasės koncepcijos: V. P. Eleksejevo klasifikacijoje (1974 m.) išskiriama „Rytų Baltijos populiacijų grupė“, M. G. Abdušelišvilio klasifikacijoje (1990 m.) – „Rytų Baltijos tipas“.
Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis arealas sutampa su Atlanto-Baltijos mažosios rasės arealu – Skandinavija, Britanijos salos, Vakarų ir Rytų Europos šiauriniai rajonai, bet šio tipo žmonės dažniausiai sutinkami teritorijose tarp Baltijos bei Baltosios jūrų.
Šios mažosios rasės atstovai sudaro didelę dalį šiaurinių rusų, baltarusių, lietuvių, latvių, estų, karelų, vepsų, nemažai komių.
Yra įrodymų, kad šis tipas – tiesioginiai senųjų Vidurio ir Šiaurės Europos gyventojų palikuonys.
Požymiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šio mažosios rasės arealo populiacijoms būdinga:
- oda – šviesi, tai šviesiausios odos žmonės.
- akys – šviesios (daugiau kaip 75 % gyventojų)
- plaukai:
- šviesūs (daugiau kaip 50 % gyventojų)
- plačiai banguoti ar tiesūs, minkšti
- barzdos augimas – vidutinis ar gausesnis nei vidutinis
- tretinis kūno plaukuotumas – nuo silpno iki vidutinio, silpnesnis negu Atlanto-Baltijos mažosios rasės.
- galva:
- gana stambi, brachicephalinė ar mezocefalinė
- veidas platesnis ir žemesnis, nei Atlanto-Baltijos mažosios rasės žmonių
- nosis trumpesnė negu Atlanto-Baltijos mažosios rasės žmonių, gana dažnai riesta (nugarėlė įdubusi) – iki 30-40 % atstovų.
- Ūgis mažesnis, nei Atlanto-Baltijos tipo atstovų.
Tipiški atstovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Edgar Savisaar, Estijos ministras pirmininkas 1990-1992 m. -
Michailas Jevdokimovas (rus. Михаил Сергеевич Евдокимов), artistas, vėliau - Rusijos politikas -
Tapio Wilska, suomių dainininkas
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Farber, Paul Lawrence (2010). Mixing Races. From Scientific Racism to Modern Evolutionary Ideas. Johns Hopkins University Press.
- ↑ Mäkinen, Riitta (2006). „The influence of the Finnish foreign policy to the voluntary associations’ contacts with their Scandinavian and Baltic counterparts during the interwar period“ (pdf) (anglų).
- Хрисанфова Е.Н., Перевозчиков И.В. (1991) Антропология. Изд-во Московского университета. 320 с.
- § 4. ГЕОГРАФИЧЕСКАЯ ЛОКАЛИЗАЦИЯ И КРАТКОЕ ОПИСАНИЕ ОСНОВНЫХ АНТРОПОЛОГИЧЕСКИХ ТИПОВ (iš Хрисанфова Е.Н., Перевозчиков И.В. Антропология. Учебник. 2-е изд. – М.: Изд-во МГУ, 1999. – 400 с.)
Žmonių rasės
| |
|---|---|
| Didžiosios rasės | |
| Europidai: Atlanto-Baltijos mažoji rasė | Baltosios jūros – Baltijos mažoji rasė | Indijos – Viduržemio jūros mažoji rasė | Vidurio Europos mažoji rasė | Balkanų-Kaukazo mažoji rasė | Paleoeuropinė mažoji rasė | Laponoidų mažoji rasė | |
| Mongolidai: Tolimųjų Rytų mažoji rasė | Pietų Azijos mažoji rasė | Šiaurės Azijos mažoji rasė | Arktinė mažoji rasė | |
| Amerikanidai | |
| Negridai: Negrų mažoji rasė | Negrilų mažoji rasė | Bušmėnų mažoji rasė | |
| Australidai: Australijos mažoji rasė | Melanezijos mažoji rasė | Vedoidų mažoji rasė | |
| Pereinamosios rasės | |
| Europidų-mongolidų: Uralo mažoji rasė | Pietų Sibiro mažoji rasė | |
| Europidų-negridų: Etiopijos mažoji rasė | |
| Europidų-australidų: Dravidų mažoji rasė | |
| Atskiros mažosios rasės | |
| Ainų mažoji rasė | Polinezijos mažoji rasė | |