Baltoji limfa
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Baltoji limfa (angl. chyle) - pieniškos išvaizdos limfa, turinti labai daug emulsintų riebalų (chilomikronai).
Baltoji limfa susidaro plonojoje žarnoje virškinant riebų maistą. Įsiurbti riebalai chilomikronų pavidalu egzocituojami į žarnų gaurelių limfinius kapiliarus, kur ir susidaro baltoji limfa. Kitos įsiurbtos maisto medžiagos patenka į veninį kraują.
Baltoji limfa iš žarnyno teka į kairiąją poraktinę veną, kur susimaišo su veniniu krauju.
