Baltoji dėžė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„Baltoji dėžė“ montavimo metu
Specifinius reikalavimus atitinkantis savos gamybos kompiuteris su vandens aušinimo sistema.
Specifinius reikalavimus atitinkantis kompiuteris su permatoma sienele ir šviesos efektais

Baltoji dėžė – vartotojo savarankiškai surinktas asmeninis kompiuteris, panaudojant įvairių gamintojų atskirai siūlomus bei parduodamus jo komponentus (pagrindinę plokštę, korpusą, procesorių, diską, atmintį ir pan). Kadangi dauguma jungčių ir komunikacijos protokolų yra standartiniai, tokį kompiuterį šiuo metu galima surinkti namie net ir turint palyginus nedaug patyrimo ir be specialių įrankių. Kai kurios parduotuvės už nedidelį papildomą mokestį tai padaro pačios. Panašiu būdu surinktas nešiojamas kompiuteris vadinamas „baltąja knyga“. Tokių kompiuterių pagaminama gana daug (2002 metais jie sudarė apie 30 % visų kompiuterių)[1].

Paplitęs terminas „juodoji dėžė“ reiškia, jog galima išoriškai stebėti sistemos (šiuo atveju kompiuterio) darbą, tačiau nėra galimybės sužinoti, kas jo viduje. „Baltoji dežė“, priešingai, reiškia jog vidinė sandara žinoma.

Į tokį kompiuterį, žinoma, tenka įdėti daug daugiau darbo ir ryžtis tam tikrai rizikai. Savarankiškai surinkti tiesiog lygiai tokį pat kaip perkamą kompiuterį nėra pigiau[2][3] tačiau tuo visgi užsiimama dėl kitų priežasčių (kompiuterio pažinimo, siekiant geresnės kokybės, laisvesnio galimų komponentų bei programinės įrangos pasirinkimo, specifinių reikalavimų ar pageidavimų ir pan).

Pranašumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nereikia mokėti už nereikalingą operacinę sistemą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai kuriose šalyse dėl įvairių suinteresuotų pusių vykdomos pardavimo taktikos beveik neįmanoma įsigyti operacinės sistemos neturinčio kompiuterio: jie parduodami su jau įkelta būtina įranga. Beveik visada tai būna ribota "naminė" versija, neretai kartu jėga parduodant net ir MS Word. GNU/Linux, BSD ir kitas laisvai ar tiesiog nemokamai platinamas sistemas naudojantys vartotojai patenka į nepalankią padėtį, nes vos įsigijus ištrinama Windows nėra platinama už dyką – mokestis už ją gali sudaryti net iki ketvirčio naujo kompiuterio kainos.

Ši problema taip pat ir Windows vartotojams, kuriems reikalinga profesionali versija, todėl jie nenori antrąkart mokėti už nereikalingą Windows Home kopiją. Microsoft siūlo specifinias nuolaidas tokiu būdu pagamintių kompiuterių operacinėms sistemoms įsigyti. Jos panašios į tas, kurias gauna didesnio masto kompiuterių gamintojai.[4]

Lengviau kontroliuoti instaliuotą programinę įrangą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Be operacinės sistemos, į naują kompiuterį kai kuriose šalyse neretai įkeliama įvairių programų demonstracinių versijų, Interneto plepėjimo (angl. chat) klientų, pagreitinto prisijungimo prie įvairių Interneto paslaugų tiekėjų tinklo įrankių ir kitos neplanuojamos naudoti programinės įrangos. Kadangi vartotojui dažnai nebepaliekama galimybės pačiam iš naujo įkelti nusipirktą sistemą, parazitinių programų atsikratyti gali būti ne taip ir paprasta.

Galima pažinti kompiuterį ir surinkti sau optimalią konfigūraciją[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pačiam surinkus kompiuterį, vėliau nebus sunkumų jį ir plėsti. Optimali konfigūracija irgi labai priklauso nuo naudojimo srities (kai kada, pavyzdžiui, būna itin svarbus tylus kompiuterio darbas, kartais verta pasitikrinti ar planuojami mazgai turi pasirenkamos operacinės sistemos tvarkykles). Kai kada jėga parduodama ir išmestina aparatinė įranga (vartotojo netenkinanti prastesnės kokybės pelė, klaviatūra ir pan). Be to, kai kurie gamintojai, nors patys ir negamindami jokių esminių komponentų, siekia įvairiais būdais uždrausti vėlesnį savarankišką kompiuterio plėtimą ir modifikacijas.

Renkant kompiuterį pačiam, taip pat atsikratoma siekiančių iš tarpininkavimo uždirbti papildomų grandžių.

Renkant pačiam galima patenkinti ir labiau specifinius reikalavimus, surenkant retai parduodamas sistemas. Pavyzdžiui, gaminama daug standartinių komponentų vandeniu aušinamiems kompiuteriams, nors paruoštų naudojimui tokių kompiuterių parduodama nedaug. Taip pat gaminama daug standartinių detalių šviesos efektams, neįprastai išvaizdai sukurti. Serijiniuose modeliuose tokie komponentai reti nes daugeliui vartotojų jų nereikia.

Trūkumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jei standartinė konfigūracija tenkina ir kompiuterio pažinimas nerūpi, pagaminti tiesiog pigiau dažnai nepavyksta.[5] Jei standartinė operacinė sistema ir kita kartu perkama programinė įranga iš tiesų reikalinga, pageidautina, perkant jau įdiegtą taupomas laikas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dell eyes 'white box' market CNET News, August 20, 2002
  2. „The Perfect PC: Don’t Buy It, Build It“. „On a $500 budget, PC manufacturers have a clear advantage: By ordering in bulk and maintaining direct control over their supply chain, they can buy components at lower prices than can an individual user shopping for parts online.“
  3. „Does it still make sense to build your own computer?“. „Woot had a refurbished HP desktop that was packed to the rafters with high-end hardware -- all for $469.99. There's simply no way you could piece together a similarly equipped machine for less money; rather, it would likely cost you hundreds more -- and you wouldn't have the benefits of a whole-system warranty or tech support.“
  4. http://oem.microsoft.com/public/worldwide/licensing/opccomm_retail_and_coem.pdf Archyvuota kopija 2015-02-18 iš Wayback Machine projekto.
  5. http://lifehacker.com/is-building-a-pc-really-cheaper-than-buying-one-1443171781