Baltoji dėžė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mycomputer.jpg

Baltoji dėžė – vartotojo savarankiškai surinktas asmeninis kompiuteris, panaudojant įvairių gamintojų atskirai siūlomus bei parduodamus jo komponentus (motininę plokštę, korpusą, procesorių, diską, atmintį ir pan). Kadangi dauguma jungčių ir komunikacijos protokolų yra standartiniai, tokį kompiuterį šiuo metu galima surinkti namie net ir turint palyginus nedaug patyrimo ir be specialių įrankių. Kai kurios parduotuvės už nedidelį papildomą mokestį tai padaro pačios. Panašiu būdu surinktas nešiojamas kompiuteris vadinamas „baltąja knyga“.

Paplitęs terminas „juodoji dėžė“ reiškia, jog galima išoriškai stebėti sistemos (šiuo atveju kompiuterio) darbą, tačiau nėra galimybės sužinoti, kas jo viduje. „Baltoji dežė“, priešingai, reiškia jog vidinė sandara žinoma.

Į tokį kompiuterį, žinoma, tenka įdėti daug daugiau darbo ir ryžtis tam tikrai rizikai. Žmonės to imasi dėl šių pagrindinių priežasčių:

Nereikia mokėti už nereikalingą operacinę sistemą[taisyti | redaguoti kodą]

Kai kuriose šalyse dėl įvairių suinteresuotų pusių vykdomos pardavimo taktikos beveik neįmanoma įsigyti operacinės sistemos neturinčio kompiuterio: jie parduodami su jau įkelta būtina įranga. Beveik visada tai būna Windows XP Home arba Mac OS, neretai kartu jėga parduodant net ir MS Word. GNU/Linux, BSD ir kitas laisvai ar tiesiog nemokamai platinamas sistemas naudojantys vartotojai patenka į nepalankią padėtį, nes vos įsigijus ištrinama Windows nėra platinama už dyką – mokestis už ją gali sudaryti net iki ketvirčio naujo kompiuterio kainos.

Ši problema iškyla ne tik GNU/Linux ar BSD entuziastams, bet taip pat ir stambiems Windows vartotojams, kurie neretai jau turi nusipirkę legalią šio gamintojo programinę įrangą (tarkim Windows NT ar Windows XP Professional) ir nenori antrąkart mokėti už nereikalingą XP Home kopiją.

Lengviau kontroliuoti instaliuotą programinę įrangą[taisyti | redaguoti kodą]

Be operacinės sistemos, į naują kompiuterį kai kuriose šalyse neretai įkeliama įvairių programų demonstracinių versijų, Interneto plepėjimo (angl chat) klientų, pagreitinto prisijungimo prie įvairių Interneto paslaugų tiekėjų tinklo įrankių ir kitos neplanuojamos naudoti programinės įrangos. Kadangi vartotojui dažnai nebepaliekama galimybės pačiam iš naujo įkelti nusipirktą sistemą, parazitinių programų atsikratyti gali būti ne taip ir paprasta.

Galima pažinti kompiuterį ir surinkti sau optimalią konfigūraciją[taisyti | redaguoti kodą]

Pačiam surinkus kompiuterį, vėliau nebus sunkumų jį ir plėsti. Optimali konfigūracija irgi labai priklauso nuo naudojimo srities (kai kada, pavyzdžiui, būna itin svarbus tylus kompiuterio darbas, kartais verta pasitikrinti ar planuojami mazgai turi pasirenkamos operacinės sistemos tvarkykles). Kai kada jėga parduodama ir išmestina aparatinė įranga (vartotojo netenkinanti prastesnės kokybės pelė, klaviatūra ir pan). Be to, kai kurie gamintojai, nors patys ir negamindami jokių esminių komponentų, siekia įvairiais būdais uždrausti vėlesnį savarankišką kompiuterio plėtimą ir modifikacijas.

Renkant kompiuterį pačiam, taip pat atsikratoma siekiančių iš tarpininkavimo uždirbti papildomų grandžių.