Baltijos valstybių teisė

Baltijos valstybių teisė – Baltijos valstybių (Lietuva, Latvija ir Estija) teisė. Baltijos šalys viena nuo kitos mažai skiriasi ne tik savo ekonomine, socialine, bet ir teisine patirtimi.^[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos ir Latvijos teisės ištakos – paprotinė rytų baltų genčių teisė.^[2] Apie rašytinius šaltinius nėra žinoma, jų nėra išlikę.^[3]

Baltijos pakrantėje galiojo Magdeburgo teisė, Kulmo teisė. Įtaką turėjo ir bažnytinė (kanonų) teisė^[4]. Tarybinės okupacijos metais taikyta TSRS teisė, įvesti tarybiniai kodeksai (panaikinti atkūrus nepriklausomybę).

Estija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Estijos teisinė sistema.

Latvija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Latvijos teisinė sistema.

Latvijos teisę įtakojo Vokietijos bei Skandinavijos teisė (būdinga teisės recepcija). Pagrindinis Latvijos įstatymas yra Latvijos Konstitucija. Po jos seka įstatymai, poįstatyminiai aktai ir kt.

Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos teisinė sistema.

Teisės, jos institucijų, kitų dalių sistemai Lietuvoje yra priskiriami ne tik Lietuvos teismai, bet ir Lietuvos prokuratūra, Lietuvos notariatas, organizacinei posistemei – tokios teisinės organizacijos kaip Antstolių rūmai, Notarų rūmai), Lietuvos advokatūra ir kitos posistemės, taip pat teisinė kultūra, teisinis švietimas (teisinių žinių perteikimo sistema), teisės mokslai, teisinė sąmonė Lietuvoje ir kitos sudėtinės teisinės sistemos dalys.

Aukštosios teisės mokyklos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ BALTIJOS ŠALIŲ INVESTICINIO KLIMATO CHARAKTERISTIKOS Archyvuota kopija 2014-11-29 iš Wayback Machine projekto. (Algimantas Misiūnas, Dovilė Gudeliauskaitė, Mykolo Romerio universitetas, Ekonomikos ir finansų valdymo fakultetas)
↑ Ilona Vaškevičiūtė. Žiemgaliai ir jų kaimynai V–XIII amžiuje: baltų etnoso tyrimai proistorės duomenimis (Mokslo darbų apžvalga). Humanitariniai mokslai, istorija (05 H2)
↑ R. Gelumbauskien ė. Paveldėjimo institutas baltų paprotinės teisės šaltiniuose (XII–XIV a.) // Jurisprudencija (žurnalas). 2006, Nr. 11(89), P. 78, 81.
↑ Latvijos civilinė teisės po įstojimo į ES // Das lettische Zivilrecht nach dem EU-Beitritt. Zeitschrift ERA-Forum, Verlag Springer Berlin / Heidelberg. Heft. Volume 5, Number 3 / September 2004, Seiten 370–375. Fachgebiete: Geistes – und Sozialwissenschaften, Recht. SpringerLink Date: Montag, 25. Juni 2007^{[neveikianti nuoroda]}

Šis su teise susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] BALTIJOS ŠALIŲ INVESTICINIO KLIMATO CHARAKTERISTIKOS Archyvuota kopija 2014-11-29 iš Wayback Machine projekto. (Algimantas Misiūnas, Dovilė Gudeliauskaitė, Mykolo Romerio universitetas, Ekonomikos ir finansų valdymo fakultetas)

[2] Ilona Vaškevičiūtė. Žiemgaliai ir jų kaimynai V–XIII amžiuje: baltų etnoso tyrimai proistorės duomenimis (Mokslo darbų apžvalga). Humanitariniai mokslai, istorija (05 H2)

[3] R. Gelumbauskien ė. Paveldėjimo institutas baltų paprotinės teisės šaltiniuose (XII–XIV a.) // Jurisprudencija (žurnalas). 2006, Nr. 11(89), P. 78, 81.

[4] Latvijos civilinė teisės po įstojimo į ES // Das lettische Zivilrecht nach dem EU-Beitritt. Zeitschrift ERA-Forum, Verlag Springer Berlin / Heidelberg. Heft. Volume 5, Number 3 / September 2004, Seiten 370–375. Fachgebiete: Geistes – und Sozialwissenschaften, Recht. SpringerLink Date: Montag, 25. Juni 2007^{[neveikianti nuoroda]}

[1]

[2]

[3]

[4]