Baltijos glintas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Glintas

Baltijos glintas (est. Balti klint, rus. Балтийско-Ладожский уступ, Глинт) – tai erozinė klinčių atodanga (klifas), kuria užsibaigia žemyno pakrantė ir daug Baltijos jūros salų Estijoje ir Rusijos Leningrado srityje.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Teritorija, kur atsiveria glintas tęsiasi apie 1200 km nuo Elando salos Švedijoje, per Estijos salas ir žemyninę dalį iki Ladogos ežero Rusijoje, kur pasislepia po jaunesnėmis nuosėdomis.

Aukščiausias klifas (55,6 m v.j.l.) atsiveria šalia Ontikos kaimo, Rytų Viru apskrityje.

Baltijos glinto klifą kerta nemažai upių, įskaitant ir Narvos, Ižoros, Tosnos upes. Kai kurios jų suformuoja krioklius (iš kurių aukščiausias – Valastės krioklys).