Baltijos futbolo lyga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Dėmesio! Straipsnis šiuo metu yra aktyviai redaguojamas.
Prašome nedaryti straipsnio pakeitimų, kol šis pranešimas yra rodomas. Tokiu būdu išvengsime redagavimo konfliktų.
Norėdami sužinoti kas dirba prie straipsnio ir kada prasidėjo redagavimo sesija, skaitykite redagavimo istoriją.
Baltijos futbolo lyga
Baltijos futbolo lyga logo
Sporto šaka Futbolas
Įkurta 1990 m.
Klubų skaičius
Valstybė Lietuva Lietuva
Latvija Latvija
Estija Estija
Dabartiniai čempionai

Baltijos futbolo lyga – lyga kurioje žaidžia stipriausios Baltijos valstybių, taip pat Kaliningrado srities (1990 ir 1993 m) bei Baltarusijos (1993 m.) klubinės futbolo komandos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lyga organizuota 1990, 1993, 2007, 2008, 2009-2010 ir 2010-2011 m.

1990 m. Baltijos lyga vyko vienu metų su dalyvaujančių komandų šalių futbolo čempionatais, todėl šio turnyro komandos savo šalių čempionatuose nedalyvavo. Tai buvo vienintelis kartas kai varžybos vyko lygos formatu.

1993 m. Baltijos lygos varžybose dalyvavo aštuonios komandos, padalintos į dvi grupes. Daug rungtynių neįvyko, iš likusių komandų buvo suformuoti pusfinaliai ir finalas.

Baltijos lyga buvo atgaivinta 2007 m. ir vyko keturis sezonus. Pirmus du sezonus 12 komandų buvo padalintos į 4 grupes po 3 komandas, 8 komandos pateko į atkrintamąjį etapą. Paskutinius du sezonus varžybos vyko tik atkrintamuoju principu, dalyvavo 16 komandų.

Idėja vėl atgaivinti Baltijos lygą pasirodė 2024 m. pradžioje.[1] Idėjos iniciatoriai – Latvijos futbolo federacija. Siūlomas formatas – du ratai savo lygose kovo-birželio mėnesiais, po kurių po 4 komandas iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos pirmojo lygmens patektų į Baltijos lygą. Komandos sužaistų du ratus tarpusavyje liepos-spalio mėnesiais. Kiekvienos šalies geriausia komanda taptų savo šalies čempionais. Likusios, 5-10 vietas užėmusios komandos toliau kovotų savo šalies lygose dėl išlikimo. UEFA palaikė šią idėją, ir žadėjo kiekvienai šaliai po dvi vietas Čempionų lygoje.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]