Baltijos Jūros Valstybių Taryba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šalys narės

Baltijos Jūros Valstybių Taryba (BJVT, angl. The Council of the Baltic Sea States) - neformalus regioninis politinis forumas, kurio pagrindinis tikslas - skatinti integracinius procesus ir užmegzti glaudesnius ryšius regione. Organizacija įsteigta 1992 m. Kopenhagoje.

Šiandien BJVT veikla aprėpia visas tarpvyriausybinio bendradarbiavimo Baltijos jūros regione sritis, išskyrus karinę gynybą. Nuo jos įsteigimo BJVT daug prisidėjo vystant Baltijos jūros regiono valstybių daugiašalį bendradarbiavimą.

Valstybės narės ir organizacijos valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Baltijos jūra

BJVT narės yra 11 valstybių – Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Rusija, Suomija, Švedija, Vokietija – ir Europos Komisija.

Stebėtojo statusą turi: Baltarusija, Ispanija, Italija, JAV, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Ukraina.

Aukščiausias BJVT organas yra Taryba, kurią sudaro valstybių narių užsienio reikalų ministrai ir Europos Komisijos narys. Užsienio reikalų ministrų susitikimai rengiami kas dveji metai.

Tarybai rotacijos principu po vienerius metus (nuo liepos 1 d. iki birželio 30 d.) pirmininkauja viena iš valstybių. Šiuo metu Tarybai pirmininkauja Lietuva, o nuo 2010 m. liepos 1 d. pirmininkavimą perims Norvegija. Lietuva jau yra pirmininkavusi BJVT 1998-1999 metais.

Pirmininkaujančios valstybės užsienio reikalų ministras yra atsakingas už Tarybos veiklos koordinavimą. Jam padeda Vyresniųjų pareigūnų komitetas, kurio pirmininką deleguoja BJVT pirmininkaujanti valstybė.

Vyresniųjų pareigūnų komitetą sudaro BJVT valstybių narių užsienio reikalų ministerijų deleguoti pareigūnai ir Europos Komisijos atstovas.

Tarp užsienio reikalų ministrų posėdžių Tarybos klausimais Vyresniųjų pareigūnų komitetas dirba kaip pagrindinis diskusijų ir sprendimų priėmimo forumas.

Nuolatinis BJVT sekretoriatas nuo 1998 metų veikia Stokholme.

BJVT susikūrimas ir narystė[taisyti | redaguoti kodą]

Baltijos jūros Valstybių Tarybos įsteigimo idėja atsirado po revoliucinių pokyčių Rytų Europoje, kurių logiškas padarinys buvo intensyvėjantis bendras vertybes pripažįstančių Baltijos jūros valstybių bendradarbiavimas.

Pagrindinis veiksnys, skatinęs glaudžiau bendradarbiauti, buvo būtinybė aukščiausiu lygiu spręsti Baltijos jūros didėjančio užterštumo problemas.

1990 m. rugsėjo 3 d. Baltijos pakrantės valstybių, Norvegijos, Čekijos ir Slovakijos Federacinės Respublikos vyriausybių vadovai bei Europos Komisijos atstovai priėmė Baltijos jūros deklaraciją, kurioje išreikštas susirūpinimas grėsminga ekologine būkle Baltijos jūroje ir nubrėžtos valstybių bendradarbiavimo, gerinant šią būklę, kryptys.

Be to, reikėjo sukurti koordinuojančią Baltijos regiono instituciją valstybių bendradarbiavimui ir kitose srityse, tam, kad būtų skatinama demokratinė plėtra išsivadavusiose iš totalitarizmo valstybėse.

1991 metais tokios institucijos idėją iškėlė Vokietija ir Danija. Šių dviejų valstybių užsienio reikalų ministrų iniciatyva 1992 m. kovo 5-6 dienomis Kopenhagoje įvyko konferencija .

Joje dalyvavo ir Europos Komisijos atstovas. Konferencijoje priimta bendra deklaracija, kurią ir galima laikyti BJVT steigiamuoju dokumentu. Joje buvo išdėstyti pagrindiniai organizacijos veiklos tikslai ir funkcionavimo principai.

Organizacijos tikslai[taisyti | redaguoti kodą]

Baltijos valstybės

Pagrindinis BJVT tikslas yra būti visa apimančiu regioniniu forumu, kuriame galėtų būti aptariamas ir koordinuojamas Baltijos jūros pakrantės valstybių bendradarbiavimas, gvildenamos bendravimo intensyvinimo idėjos.

Dalyvavimas forume nekeičia jokių dalyvaujančių valstybių teisinių ar politinių tarptautinių įsipareigojimų.

Ši organizacija nėra viršnacionalinė institucija ir nepriima privalomų sprendimų, o tik konsultuojantis, koordinuojantis forumas, skatinantis valstybių bendradarbiavimą pačiose įvairiausiose srityse (politikos, ekonomikos, prekybos, energetikos, aplinkos apsaugos, transporto ir ryšių, turizmo ir kultūros), taip pat skatinantis palaikyti glaudesnius santykius su kitomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Toks diplomatinis forumas sudaro sąlygas regiono valstybių vadovams reguliariai susitikti, pasikeisti nuomonėmis įvairiais klausimais ir suartinti valstybių pozicijas, parengti bendrą regiono valstybių poziciją rūpimais klausimais, skatinti imtis veiksmų bendroms problemoms spręsti ir išsaugoti unikalų regiono identitetą.

Tai savo ruožtu padeda įgyvendinti Baltijos jūros regione Jungtinių Tautų įstatuose, Helsinkio Baigiamajame akte, Paryžiaus chartijoje ir kituose ESBO dokumentuose įtvirtintus principus, kuriais pagal 1992 metų steigiamąją BJVT deklaraciją pagrįsta BJVT veikla.

Po BJVT „skėčiu“ veikia[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Branduolinės bei radiacinės saugos ekspertų grupė (EGNRS)
  2. Bendradarbiavimo energetikos srityje vyresniųjų energetikos pareigūnų grupė (GSEO-BASREC)
  3. Grupė kovai su prekyba žmonėmis (TF-THB)
  4. Bendradarbiavimo dėl pagalbos rizikos grupių vaikams ekspertų grupė (EGCC)
  5. Ekspertų grupė jaunimo reikalams (EGYA)
  6. Vyresniųjų pareigūnų grupė Baltic 21 (BALTIC 21-SOG) darnaus vystymosi klausimams
  7. Grupė kovai su organizuotu nusikalstamumu (TF-OC)
  8. Darbo grupė sienų kirtimo ir muitinės klausimais (WGCCBA)
  9. Baltijos jūros bendradarbiavimo dėl paveldo stebėjimo grupė (BSMGHC)
  10. Ars Baltica organizacinis komitetas (ABOC), skirtas kultūriniam bendradarbiavimui
  11. Verslo patariamoji taryba (BAC)
  12. Eurofakultetas Pskove
  13. Baltijos Euroregioninis tinklas (BEN)
  14. Baltijos jūros darbo tinklas (BSLN)
  15. Jūrinės politikos ekspertų grupė (EGMP)
  16. Civilinės saugos tinklas (CPN)
  17. Baltijos jūros regiono bendradarbiavimas sienų klausimais (BSRBCC)

BJVT taip pat glaudžiai bendradarbiauja su kitomis regioninėmis organizacijomis, vadinamosiomis „strateginėmis partnerėmis“[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Baltijos jūros parlamentų konferencija (BSPC),
  2. Baltijos salų tinklas(B7),
  3. Baltijos jūros valstybių tarp-regioninis bendradarbiavimas (BSSSC),
  4. Europos periferinių jūros regionų konferencija – Baltijos jūros komisija (CPMR – BSC),
  5. Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacija (OECD),
  6. Baltijos miestų sąjunga (UBC),
  7. Baltijos plėtros forumas (BDF),
  8. Baltijos jūros prekybos rūmų asociacija (BCCA),
  9. Baltijos jūros forumu – Pro Baltica,
  10. Baltijos jūros nevyriausybinių organizacijų forumas,
  11. Baltijos jūros nevyriausybinių organizacijų forumas 2010 Lietuvoje,
  12. Baltijos jūros profesinių sąjungų tinklas (BASTUN),
  13. Helsinkio Komisija (HELCOM),
  14. ScanBalt, skirtas bendradarbiavimui biotechnologijų srityje.
  15. Vizijos ir strategijos erdviniam planavimui aplink Baltijos jūrą (VASAB)

Toliau stiprinamas bendradarbiavimas su regioninėmis tarybomis[taisyti | redaguoti kodą]

BJVT Institucinė struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

BJVT turi dvi pagrindines institucijas. Vadovaujanti ir aukščiausioji institucija yra Užsienio reikalų ministrų taryba. Joje paprastai valstybėms atstovauja užsienio reikalų ministrai, tačiau kartais atskira valstybė gali Tarybos posėdžiuose įgalioti atstovauti ir kitos srities ministrą. Europos Komisijai Tarybos posėdžiuose atstovauja vienas iš EK narių.

Taryba renkasi į kasmetines sesijas, kurios vyksta vienoje iš valstybių dalyvių. Priimanti sesiją valstybė kasmet keičiasi rotacijos būdu. Tarybos sesijai pirmininkauja sesiją priimančios valstybės užsienio reikalų ministras.

Taryba gali pakviesti į sesiją dalyvauti svečius ir stebėtojus, ypatingą dėmesį skirdama regionų, subregionų ir tarptautinių organizacijų atstovams.

Pavyzdžiui, 1997 metais specialių svečių teisėmis dalyvauti buvo pakviestas pirmininkaujančio Europos Tarybai Liuksemburgo atstovas, Prancūzijos, Ukrainos ir JAV atstovai.

Sprendimai Taryboje ir kitose BJVT institucijose priimami konsensusu ir yra rekomendaciniai.

Antroji pagal svarbą BJVT institucija yra Vyresniųjų pareigūnų komitetas. Jis yra pagalbinė Tarybos institucija, kuri renkasi į posėdžius laikotarpiu tarp Tarybos sesijų.

Komitetą sudaro paskirti valstybių narių užsienio reikalų ministerijų pareigūnai ir kitų sričių specialistai. Komitetas posėdžiauja toje valstybėje, kurioje vyks ateinanti Tarybos sesija.

Pagrindinis komiteto uždavinys - aptarti BJVT vykstančio valstybių bandradarbiavimo reikalus, idėjas ir jų įgyvendinimą bei parengti medžiagą ateinančiai sesijai. Komiteto darbo tvarka beveik nesiskiria nuo Tarybos.

Pagrindinės BJVT veiklos kryptys[taisyti | redaguoti kodą]

BJVT veikla apima visas regiono valstybių bendradarbiavimo sritis, išskyrus išimtinai saugumo politikos klausimus. Pastarieji sprendžiami tose saugumo struktūrose, kuriose dalyvauja konkrečios regiono valstybės (ESBO, NATO, NVS).

BJVT priimamos bendrų veiksmų atskirose bendradarbiavimo srityse programos ir nagrinėjama šių programų įgyvendinimo eiga.

Tiesa, 1994 ir 1995 metais BJVT neišvengė ir tarptautinio saugumo problematikos, pasveikindama Rusijos kariuomenės išvedimą iš Baltijos valstybių kaip stabilumą ir gerą kaimynystę regione skatinantį veiksmą.

BJVT veiklos sritys

  • Demokratinių institucijų plėtra ir žmogaus teisių apsauga. Tai nuolatinė ir prioritetinė veiklos sritis.

Visos BJVT valstybės steigiamojoje Kopenhagos deklaracijoje pripažino, kad demokratija yra politinė sistema, labiausiai palanki asmens laisvei, pagarbai žmogaus teisėms ir ekonominei plėtrai.

Didžiausią dėmesį BJVT skiria stiprinti teisinės valstybės pagrindus valstybėse narėse, teisinei reformai ir teisės harmonizavimui demokratinių institucijų ir žmogaus teisių srityse, pagalbai steigiant naujas demokratines institucijas, savivaldos plėtotei, spaudos ir kitų žiniasklaidos priemonių laisvei, švietimui žmogaus teisių srityje ir šios srities nevalstybinių institucijų plėtrai.

  • Ekonominis bendradarbiavimas ir socialiniai reikalai. Steigiamojoje konferencijoje valstybės narės išreiškė siekį ir pasiryžimą, kad Baltijos regionas taptų nauja ekonominės plėtros Europoje sala viso žemyno ekonominei integracijai.
  • Humanitariniai reikalai, visuomenės saugumas ir sveikatos apsauga. Pradžioje daugiausia dėmesio buvo skiriama bendradarbiavimui, užkertant kelią prekybai narkotikais ir kontroliuojant nelegalią emigraciją.
  • Aplinkos apsauga ir energetika. Tai taip pat prioritetinė sritis. Daugiausia rūpinamasi vis didėjančia Baltijos jūros tarša. Taip pat siekiama nuolatos kurti atliekų utilizavimo mechanizmų modernizavimo strategijas.
  • Bendradarbiavimas kultūros, švietimo, turizmo ir informacijos srityse. Pagrindinis iššūkis - regiono identiteto stiprinimas. Siūloma rengti bendras visam regionui kultūros ir švietimo programas, teatrų festivalius, skatinti Baltijos menų akademijų bendradarbiavimą.
  • Transportas ir komunikacijos. Pasikeitusi ekonominė ir politinė padėtis regione lemia būtinybę pertvarkyti transporto ir komunikacijų tinklus, kad nauja transporto ir komunikacijų infrastruktūra padėtų regiono valstybiū bendradabiavimui prekybos, logistikos, turizmo srityse.
  • Baltijos jūros subregionų bendradarbiavimas. Reguliariai vyksta Baltijos jūros valstybių subregioninės konferencijos, kurios sudaro savo darbo grupes ir parengia veiksmų planus stiprinti vietos valdžios institucijų ryšius ir bendradarbiavimą. Taip pat rengiamos Baltijos jūros valstybių parlamentarų konferencijos.
  • Bendradarbiavimas su kitomis tarptautinėmis organizacijomis. Intensyviausiai BJVT bendradarbiauja su Europos Sąjunga, skatindama valstybių narių politinį dialogą, kurdama ir įgyvendindama bendras veiksmų programas, padėdama įgyvendinti ES pagalbos Rytų ir Vidurio Europos valstybėms programas.
  • BJVT institucinė plėtra. Transformuojamt BJVT į klasikinę subregioninę tarptautinę organizaciją, įsteigtas nuolatinis sekretoriatas. Taip pat siekiama tvirtinti Vyresniųjų pareigūnų komiteto ir darbo grupių ryšius.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Akehurst, Michael. Šiuolaikinis tarptautinės teisės įvadas. Vilnius: Eugrimas, 2000.
  • Baltijos jūros Valstybių Tarybos puslapiai internete:

[1]

  • Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos puslapis internete:

[2]

  • Vadapalas, Vilenas. Tarptautinė teisė. Vilnius: Eugrimas, 1998.
  • Apie Lietuvos ir BJVT santykius žr.: Žalimas D. Lietuva ir Baltijos jūros regioninės organizacijos. Kaunas: Naujasis lankas, 1998. P. 178-187.
  • Žalimas, Dainius et al. Tarptautinės organizacijos. Vilnius: Justitia, 2001.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]