Baltijos Antantė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Baltijos šalys 1920 m.

Baltijos AntantėLietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių sąjunga, formaliai sukurta 1934 m. rugsėjo 12 d. ir egzistavusi iki šių valstybių nepriklausomybės netekimo.

Baltijos Antantės kūrimas pergyveno du etapus: XX a. 3 dešimtmetyje ir XX a. 4 dešimtmetyje. 19181926 m. pagrindinis tikslas kuriant Baltijos Antantę buvo apsauga nuo Tarybų Rusijos, vėliau Tarybų Sąjungos (populiariai, tiesiog bolševikinės) grėsmės. Svarstyti du pagrindiniai Baltijos Antantės variantai: didžioji Baltijos Antantė (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija) ir mažoji Baltijos Antantė (Estija, Latvija, Lietuva). Didžiosios Baltijos Antantės nepavyko sukurti dėl Lenkijos-Lietuvos konflikto dėl Vilniaus, o mažąja Baltijos Antante XX a. 3 deš. Latvija ir Estija buvo nepakankamai suinteresuotos. 1926 m. įvykusio perversmo Lietuvoje dėka Lietuvos užsienio politikos vadžias perėmęs Augustinas Voldemaras apskritai vertino Baltijos Antantės kūrimo planus kaip romantiškus. Be to, kelią Baltijos Antantės kūrimui užkirto ir 1926 m. rugsėjo 28 d. pasirašyta Lietuvos ir Tarybų Sąjungos nepuolimo sutartis. 1933-1934 m. Baltijos Antantės kūrimo idėjos vėl atgimė, bet jų motyvas jau buvo kitas: augančio Vokietijos revanšizmo grėsmė. 1934 m. rugsėjo 12 d. Ženevoje buvo pasirašyta „Lietuvos, Estijos ir Latvijos santarvės ir bendradarbiavimo sutartis“. Jos pirmuoju straipsniu numatyta tartis visais užsienio politikos bendros svarbos klausimais ir teikti viena kitai politinę ir diplomatinę pagalbą tarptautiniuose santykiuose. Trečiajame straipsnyje buvo pripažintas specifinių problemų, kuriems netaikomi pirmojo straipsnio įsipareigojimai, egzistavimas. T.y., Latvija ir Estija neįsipareigojo Lietuvai teikti nei politinės, nei diplomatinės pagalbos Vilniaus ir Klaipėdos klausimais.