Baltakamienė pušis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pinus albicaulis
Whitebark pine group.jpg
Baltakamienė pušis (Pinus albicaulis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Pušūnai
(Wikispecies-logo.svg Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
(Wikispecies-logo.svg Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
(Wikispecies-logo.svg Pinaceae)
Gentis: Pušis
(Wikispecies-logo.svg Pinus)
Rūšis: Baltakamienė pušis
(Wikispecies-logo.svg Pinus albicaulis)

Baltakamienė pušis (lot. Pinus albicaulis) – pušinių šeimai (Pinaceae) priklausanti spygliuočių medžių rūšis. Paplitusi JAV ir Kanados vakaruose: Uoliniuose, Kaskadiniuose, Pakrantės kalnuose, atskiruose kalnų masyvuose Kalifornijoje ir Nevadoje.

Aukštis iki 21 m, kamieno skersmuo iki 150 cm. Kamienas status arba išsikraipęs, laja kūgiška, vėliau nereguliariai išsišakojusi. Žievė balkšvai pilka, iš toli atrodo balta; senstant aižėja į plokšteles. Spygliai 3-7 cm ilgio, 1-1,5 mm pločio, susitelkę po 5. Vyriški kankorėžiai iki 10-15 mm ilgio, raudoni. Moteriški Kankorėžiai kiaušiniški, pilki ar tamsiai purpuriniai, 4-8 cm ilgio, patys neprasiveria (juos išaižo ir sėklas išbarsto gyvūnai). Sėklos 7-11 mm ilgio, be skristuko, valgomos.

Baltakamienė pušis labai ilgaamžė, gali augti virš 1000 metų. Medis auga kalnuose, 1300-3700 m aukštyje, kartais sudaro medžių liniją. Pušies sėklos nuo seno vartojamos indėnų sališų. Iš jų gaminti miltai[1].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Baltakamienė pušis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka