Balta varna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Balta varna
Juoda avis „normalių“ avių būryje

Balta varna – metafora, kuria apibūdinamas nuo žmonių grupės besiskiriantis individas. Jis pasižymi kitokiomis vertybėmis, pasaulėžiūra, elgesio ar išvaizdos bruožais nuo aplinkinių, todėl šių yra vertinamas įtariai, gali susilaukti jų paniekos, nesupratingumo. Balta varna yra nepritapimo, kitoniškumo simbolis, siejamas su kančia dėl aplinkinių nesupratingumo, nesaugumo. Ši metafora kilo nuo to, kad gamtoje baltos varnos pasitaiko labai retai – tik turinčios albinizmo mutaciją. Dėl tokios savo išvaizdos šios varnos turi didesnę tikimybę tapti plėšrūnų grobiu.

Daugelyje kitų Europos kalbų, vietoje baltos varnos naudojama juodos avies metafora. Ji kilo nuo to, kad juodos avys, kurių juoda vilnos spalva yra recesyvinis ir retai pasitaikantis bruožas, būdavo nepageidaujamos kaimenėje kaip komerciškai nenaudingos. Dėl to dažniausiai juodi ėriukai būdavo papjaunami, o nesuprantant jų atsiradimo priežasties, laikyti velnio įsikūnijimu. Pabrėžtina, kad posakis „juoda avis“ turi labiau negatyvią, atstumiančią reikšmę nei metafora „balta varna“ lietuvių ar rusų kalbose. Juoda avimi vadinti iš tos giminės kilę nusikaltėliai, išdavikai, giminei priešingas politines, kultūrines pažiūras turintys jos nariai.

Psichologijoje baltos varnos (juodos avies) efektu vadinamas socialinis bruožas labiau teigiamai vertinti savos grupės narius nei grupei nepriklausančius narius. Šio efekto pavyzdys yra Hanso Kristiano Andereseno pasaka „Bjaurusis ančiukas“.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]