Baltažiedė robinija
| Baltažiedė robinija | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
||||||||||||||
| Mokslinis pavadinimas | ||||||||||||||
| Robinia pseudoacacia L. |
||||||||||||||
 Baltažiedės robinijos natūralaus paplitimo arealas Šiaurės Amerikoje |
Baltažiedė robinija (lot. Robinia pseudoacacia), dažnai klaidingai įvardijama kaip akacija – pupinių (Fabaceae) šeimos medžių rūšis. Kilusi iš pietryčių JAV, tačiau plačiai įveista Azijoje, Europoje, taip pat ir Lietuvoje.
Užauga 12-20 m, kartais iki 20-30 m aukščio su iki 80 cm skersmens kamienu. Retkarčiais pasitaiko iki 52 m aukščio ir 1,6 m skersmens kamienu. Laja reta, senesnių medžių skėtiška. Lapai melsvi, plunksniški, 10–25 cm ilgio, su 9-19 lapelių, kurių ilgis 2–5 cm, plotis 1,5–3 cm. Šakos rakiuotos. Žiedai kvapūs, balti, susitelkę į vešlias, 8–20 cm ilgio kekes. Vaisius – 5–10 cm ilgio ankštis su 4-10 sėklų. Augalas šviesiamėgis. Mediena labai kieta, tvirta, atspari dūlėjimui. Šaltesnio klimato srityse augalas šaltomis žiemomis gali apšalti.
Lietuvoje baltažiedės robinijos gausiai auginamos Kauno, Švėkšnos, Kuršių nerijos, Druskininkų parkuose[1].
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Baltažiedė robinija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 557 psl.
