Balnakilpė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Balnakilpės
Commons-logo.svg Vikiteka: Balnakilpė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Balnakilpėžirgo aprangos dalis – balno grandis kojoms įstatyti, raiteliui pasistoti.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Manoma, kad balnakilpes pirmiausia pradėjo gaminti rytų klajoklių gentys. VI a. jas jau naudojo bizantiečiai, vėliau paplito Vakarų Europos šalyse. Lietuvoje seniausios balnakilpės yra iš X a. (Paulaičių piliakalnis ir kapinynas). Daugiausia apie 500, iš apie 50 vietovių balnakilpių rasta IX a. – [[XIV a. pradžios pilkapynuose, kapinynuose ir žirgų kapuose, prie žirgo griaučių, poromis.

Skiriama 12 balnakilpių tipų. Dažniausiai aptinkamos geležinės su lankeliu ir išlenkta arba tiesia pamina (pastarosios didesnės ir aukštesnės), kai kurios balnakilpės su ažūriniu lankeliu arba dantytu pakraščiu. Balnakilpės puoštos geometriniais raštais – trikampėliais, taškais, grioveliais, įkartomis, augaliniais bei gyvūniniais, kartais – antropomorfiniais motyvais. Randama ir labai prabangių balnakilpių, sidabruotų ir inkrustuotų spalvotųjų metalų vielute.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Laima Vaitkunskienė. Balnakilpė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 509 psl.